Jonas Koncevičius (1835 m.spalio 26 d.Šeduva – apie1916 m.Talsai,Latvija) –Lietuvos tautosakininkas, bibliografas, istoriografas.
1857 m. baigęsŠiaulių gimnaziją dirbo namų mokytojuKauklių dvare priePušaloto.1858–1862 m. studijavoMaskvos universiteto istorijos ir filologijos fakultete, su kitais studentais lietuviais sukūrė nelegalų būrelį, kurio tikslas buvo rengti elementoriuslietuvių kalba, Lietuvos istorijos ir kitus vadovėlius. Apie1862 m. leido rankraštinį laikraštį, kurio motokol saulė užtekės, rasa akis išės. Nuo1863 m. dėstėRygos gimnazijoje, nuo1869 m. gyvenoTalsuose.
A. Juškos paragintas rinko tautosaką, lietuvių k. žodžius ir atidavėJ. Juškai. Bendradarbiavo leidiniuose„Aušra“, „Lietuvių laikraštis“,Varpas, „Vilniaus žinios“,„Ūkininkas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“.Tilžėje leistame leidinyje „Mitteilungen der Litauschen literarischen Gesellschaft“ skelbė lietuvių tautosaką, straipsnius lietuvių irlatvių kalbų klausimais, išspausdinoA. BecenbergerioXVI a. –XVII a. lietuvių spaudos apžvalgos papildymą (t. 1, sąs. 3,1880 m.) irXIX a. Rusijos teritorijoje iki spaudos draudimo lietuvių kalba išleistų knygų sąrašą „Medžiaga lietuvių bibliografijai“ (t. 2 sąs. 7, 1883 m.). Rengė spaudai lietuvių chrestomatiją (rankraštis neišliko). Pasirašinėjoslapyvardžiais ir kriptonimais: I. K. S., Šeštokas J. K., Šeduvietis, Leišis S.[1]