Jonas Jankus (1888 m.rugsėjo 18 d.Sidabrave,Panevėžio apskr. –1944 m.sausio 21 d.Brukline,JAV) – Lietuvos vargonininkas ir chorvedys.
Muziką mėgo iš vaikystės. Dvejus metus pasimokęs pas vietos vargonininką, pradėjo savarankiškai vargonininkautiLenkimuose.
1909 m. išvyko į JAV, ten vargonininkavo ir vadovavo chorams daugelyje lietuvių parapijų: Maspethe, NY, Mt. Carmele,PA,Pitstone, PA, Pittsburghe, PA irFiladelfijoje. Vargonininkaudamas studijavoPittsburgh Institute of Music irCarnegie Tech muzikos mokykloje. Studijavo vargonavimą, harmoniją ir dainavimą.1927 m. išvyko įRomą, kur dvejus metus studijavo bažnytinės muzikos institute – studijoms vadovavo mons. prof. Raffaele Casimiri.1929 m. grįžęs į JAV, kurį laiką vargonininkavo Šv. Antano lietuvių parapijojeDetroite, Dievo Motinos Sopulingosios parapijoje Karney, NY ir Harrisone, NY. Visur buvo subūręs ir chorus.
Nuo1932 m. iki mirties vargonininkavo ir vadovavo chorui Apreiškimo lietuvių parapijoje Brukline. Čia išugdė skambų ir didelį chorą (60 moterų ir 35 vyrai), kuris giedojo bažnyčiose, rengė koncertus, statė operetes, dalyvavo Pasaulinių parodų Lietuvių dienų koncertuose, dainavo per radiją, dalyvavo tautinėse šventėse.1935 m.NiujorkoEvening Journal surengtame mėgėjų chorų festivalyje užČeslovo Sasnausko dainos „Karvelėli mėlynasai“ (solistė jo žmona Ieva) menišką atlikimą gavo pagyrimo raštą ir sidabro taurę. Choras kelis kartus pastatė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir kitų stambesnių religinių kūrinių. Daugiausia J. Jankus vertėsi dainavimo bei fortepijono pamokomis.
Nuo1914 m.ALRK Vargonininkų sąjungos narys, šios sąjungos Niujorko-Niudžersio provincijos narys,1921 m. išrinktas Centro valdybos vicepirmininku,1922–1925 m. buvo Centro valdybos pirmininkas, nuo1940 m. iždininkas. Jo sūnus Justas taip pat vargonininkas.