Džonas fon Noimanas (angl.John von Neumann; tikrasis vardasJanošas Lajošas Noimanasveng.Neumann János Lajos;1903 m.gruodžio 28 d. –1957 m.vasario 8 d.) – žydų kilmės vengrų ir amerikiečių matematikas.[4]
Buvo vyriausias iš trijų brolių, du jaunesni broliai buvo Mihajus (Mihály) ir Miklošas (Miklós).[8] Tėvas Miksa Noimanas (veng.Neumann Miksa,Max von Neumann) buvo bankininkas ir įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1880-ųjų pabaigoje persikėlė į Budapeštą išPėčo.[9] Miksos tėvas ir senelis gimė Onde (dabarSerenčo dalis), Zemplėno apskrityje, šiaurinėje Vengrijoje. Džono motina buvo Margit Kan (veng.Kann Margit),[10] jos tėvai Kann Jakab ir Meisels Katalin iš Meiselių šeimos.[11] Trys Kanų šeimos kartos gyveno erdviuose butuose virš Kann-Heller biurų Budapešte, fon Noimanų šeima apsigyveno 18 kambarių apartamentų viršutiniame aukšte.[12]
1913 m. vasario 20 d. imperatoriusPranciškus Juozapas I suteikė Džono tėvui Vengrijos bajoro titulą už tarnybą Austrijos-Vengrijos imperijai.[13]
Fon Noimanui anksti pasireiškė neeiliniai gabumai. Būdamas šešerių metu galėjo mintinai padalinti du aštuonženklius skaičius[14][15] ir kalbėtissenovės graikų kalba.[16] Jį, jo brolius ir pusbrolius mokė guvernantės. Fon Noimano tėvas buvo įsitikinęs kitų kalbų negu gimtojivengrų mokėjimo svarbumu, todėl vaikai buvo mokomianglų,prancūzų,vokiečių iritalų kalbomis.[17] Būdamas aštuonerių fon Noimanas buvo susipažinęs sudiferencialiniu ir integraliniu skaičiavimu, o sulaukęs dvylikos perskaitė Borelio knygą „La Théorie des Fonctions“.[18] Be to, domėjosi istorija, skaitė Wilhelmo Onckeno 46 tomų pasaulio istorijos seriją „Allgemeine Geschichte in Einzeldarstellungen“ (Bendroji istorija monografijose).[19] Vienas iš buto kambarių buvo paverstas biblioteka ir skaitykla.[20]
1914 m. įstojo į Budapešto liuteronų gimnaziją.[21]Judžinas Vigneris metais lenkė fon Noimaną mokykloje ir netrukus tapo jo draugu.[22]
Nors fon Noimano tėvas ir primygtinai reikalavo, kad jis lankytų savo amžių atitinkančią mokyklą, sutiko samdyti privačius dėstytojus, kurie mokytų fon Noimaną. Būdamas 15 metų jis pradėjo mokytis sudėtingosios skaičiavimo matematikos pas analitiką Gábor Szegő.[22] Iki 19 metų fon Noimanas paskelbė du pagrindinius matematinius straipsnius, antrasis iš jų pateikė šiuolaikinį eilinių skaičių apibrėžimą pakeitusįGeorgo Kantoro apibrėžimą.[23] Baigęs mokslus gimnazijoje, pretendavo į Eötvöso premiją, nacionalinį matematikos apdovanojimą, ir jį laimėjo.[24]
Pasak fon Noimano draugoTheodore von Kármán, fon Noimano tėvas norėjo, kad Džonas eitu iš paskos į pramonę, ir paprašė von Kármán įtikinti sūnų nesiimti matematikos.[25] Fon Noimanas ir jo tėvas nusprendė, kad geriausias karjeros kelias –chemijos inžinerija. Kadangi apie tai fon Noimanas neturėjo daug žinių, susitarė išklausyti dvejų metų trukmės, laipsnio nesuteikiantį chemijos kursąBerlyno universitete, po kurio laikė stojamąjį egzaminą įETH Zurich universitetą[26] ir 1923 m. rugsėjo mėn. išlaikė.[27] Tuo pačiu metu fon Noimanas įstojo įBudapešto universitetą[28] kaip matematikos mokslų kandidatas. Savo disertacijai parengė Kantoro aibių teorijos aksiomatizaciją.[29][30] 1926 m. ETH Ciuricho universitete gavo chemijos inžinieriaus diplomą ir tuo pat metu išlaikė baigiamuosius egzaminus susumma cum laude matematikos daktaro laipsniui gauti (kartu su neformaliosiomis eksperimentinės fizikos ir chemijos disciplinomis).[31][32] Nors Sylvia Nasar knygoje „A Beautiful Mind“ teigiama, kad fon Noimanas buvo įstojęs į chemijos inžinerijąBudapešto universitete, jau kai studijavo matematiką Berlyne.[23]
Vėliau, gavęs Rokfelerio fondo stipendiją, išvyko įGetingeno universitetą studijuoti matematikos pasDavidą Hilbertą.[33]Hermanas Veilas prisimena, kaip 1926–1927 m. žiemą fon Noimanas,Emi Nėter ir jis po paskaitų vaikščiodavo „šaltomis, šlapiomis, lietingomis Getingeno gatvėmis“, aptarinėdami hiperkompleksines skaičių sistemas ir jų atvaizdavimą.[34]
1927 m. gruodžio 13 d. fon Noimanui buvo suteiktashabilituoto daktaro mokslinis laipsnis ir 1928 m. kaipprivatdocentas pradėjo dėstyti Berlyno universitete.[35] Buvo jauniausias asmuo, išrinktas privatdocentu universiteto istorijoje.[36] Pradėjo rašyti beveik vieną svarbų matematinį darbą per mėnesį.[37] 1929 m. trumpam tapo privatdocentuHamburgo universitete, kuriame perspektyvos tapti nuolatiniu profesoriumi buvo geresnės,[38] o tų pačių metų spalį persikėlė įPrinstono universitetą kaip kviestinismatematinės fizikos dėstytojas.[39]
1930 m. fon Noimanas buvo pakrikštytas kataliku.[40] Netrukus po to vedė Marietta Kövesi, kuri studijavo ekonomiką Budapešto universitete.[39] 1935 m. fon Noimanas ir Marietta susilaukė dukters Marinos, vėliau tapusios profesore.[41] Pora išsiskyrė 1937 m. lapkričio 2 d.[42] 1938 m. lapkričio 17 d. fon Noimanas vedė Klára Dán.[43][44]
1933 m. fon Noimanas priėmė nuolatinę profesoriaus vietąPažangiųjų tyrimų institute Naujajame Džersyje, kai atrodė, kad institucijos planas paskirtiHermaną Veilą žlugo.[45] Jo motina, broliai ir uošviai 1939 m. persikėlė paskui fon Noimaną į JAV.[46] Fon Noimanas savo vardą suanglino į Džoną, pasilikdamas vokiečių aristokratų pavardę fon Noimanas.[47] 1937 m. taponatūralizuotu JAV piliečiu ir iškart pabandė tapti JAV armijos karininkų atsargos korpusoleitenantu. Išlaikė egzaminus, tačiau buvo atmestas dėl amžiaus.[48]
Klára ir Džonas fon Noimanas buvo socialiai aktyvūs vietinėje akademinėje bendruomenėje.[49] Jo baltas dailylenčių namas Westcott Road gatvėje buvo viena didžiausių Prinstono privačių rezidencijų.[50] Visada vilkėjo oficialius kostiumus.[51] Patiko žydų ir vulgarus humoras.[18] Prinstone sulaukė skundų dėl itin garsaus vokiško maršo muzikos grojimo.[52] Fon Noimanas atliko geriausius savo darbus triukšmingoje, chaotiškoje aplinkoje.[53] Anot Čerčilio Eizenharto (Churchill Eisenhart), fon Noimanas galėjo dalyvauti vakarėliuose iki ankstaus ryto, o tada 8:30 skaityti paskaitą.[54]
Buvo pagarsėjęs dėl to, kad visada kitiems mielai teikė įvairaus lygio mokslinius ir matematinius patarimus.[1][55][56] Vigneris rašė, kad galbūt jis vadovavo daugiau darbų (neformaliai) nei bet kuris kitas šiuolaikinis matematikas.[57] Jo dukra rašė, kad jam labai rūpi jo palikimas dviem aspektais: jos gyvenimu ir jo intelektualinio įnašo į pasaulį patvarumu.[58]
Daugelis pripažino Noimaną puikiu komitetų pirmininku, gana lengvai atsiribojančiu nuo asmeninių ar organizacinių reikalų, bet reikalaujančiu techninių. Herbertas Jorkas (Herbert York) daugelį „fon Noimano komitetų“, kuriuose dalyvavo, apibūdino kaip „nepaprastus stiliumi ir rezultatais“. Tai, kaip komitetai, kuriems vadovavo fon Noimanas, tiesiogiai ir glaudžiai bendradarbiavo su būtinomis karinėmis ar korporacinėmis įmonėmis, tapo visųJAV oro pajėgų tolimojo nuotolio raketų programų pavyzdžiu.[59] Daugelis žmonių, pažinojusių fon Noimaną, buvo suglumę dėl jo santykių su kariuomene ir apskritai su jėgos struktūromis.[60]Stanislovas Ulamas įtarė, kad jis slapčia žavisi žmonėmis ar organizacijomis, galinčiomis daryti įtaką kitų mintims ir sprendimų priėmimui.[61]
Be to, Noimanas išsaugojo jaunystėje išmoktų kalbų žinias. Laisvai mokėjo vengrų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas, išlaikė pokalbio lygį italų, jidiš, lotynų ir senovės graikų kalbomis. Jo ispanų kalba buvo ne tokia tobula.[62] Turėjo aistrą senovės istorijos enciklopedinėms žinioms[63][64] ir mėgo skaitytisenovės graikų istorikus originalo graikų kalba. Ulamas įtarė, kad jie galėjo suformuoti jo požiūrį į tai, kaip gali klostytis įvykiai ateityje ir kaip apskritai veikė žmogaus prigimtis bei visuomenė.[65]
Artimiausias fon Noimano draugasJungtinėse Valstijose buvo matematikasStanislovas Ulamas.[66] Fon Noimanas tikėjo, kad didžioji dalis jo matematinių minčių kilo intuityviai, jis dažnai eidavo miegoti su neišspręstais uždaviniais ir žinodavo atsakymus pabudęs.[53] Ulamas pažymėjo, kad fon Noimano mąstymo būdas gali būti ne vizualus, o labiau fonetinis.[67] Ulamas prisiminė: „Nepriklausomai nuo jo pomėgio abstrakčiam sąmojui, jis labai vertino (galima sakyti buvo išalkęs) žemiškesnio tipo komedijas ir humorą“.[68]
1955 m. prie fon Noimano raktikaulio buvo rastas darinys, kuris, kaip paaiškėjo, yra vėžys, kilęs iškaulų,kasos arprostatos. (Nors bendrai sutariama, kad navikasmetastazavo, šaltiniai skiriasi dėl pirminio vėžio vietos.)[69][70] Piktybinis auglys galėjo atsirasti dėlradiacijos poveikioLos Alamoso nacionalinėje laboratorijoje.[71] Tėvas Stritmateris (Strittmatter) prisiminė, kad net ir poligonio patepimo apeigų, fon Noimanas iš to negavo daug ramybės ar paguodos, kadangi bijojo mirties ir negalėjo susitaikyti su savo aplinkybėmis.[72][73][74][75] Žinoma, jog apie savo religines pažiūras fon Noimanas sakė: „Kol yra amžino pasmerkimo galimybė netikintiesiems, logiškiau galiausiai būti tikinčiu“, turėdamas omenyjePaskalio dilemą. Jis prisipažino savo motinai: "Turbūt turi būti Dievas. Daug dalykų lengviau paaiškinti, jei yra, nei jei jo nėra."[76][77]
Mirė 1957 m. vasario 8 d. Valterio Rydo armijos medicinos ligoninėje ir buvo palaidotas Prinstono kapinėse.[78][79]
Fon Noimanas buvokompiuterijos įkūrėjas,[80] reikšmingai prisidėjęs prie kompiuterių techninės įrangos projektavimo, teorinės informatikos, mokslinio skaičiavimo ir kompiuterių mokslo filosofijos.
Fon Noimanas konsultavosi su JAV armijos balistinių tyrimų laboratorija, ypač dėlENIAC projekto,[81] būdamas jos mokslinio patariamojo komiteto narys.[82] Nors vienos atminties, saugomų programų architektūra paprastai vadinamaNoimano architektūra, architektūra buvo pagrįsta išradėjų Džono Ekerto (J. Presper Eckert) ir Džono Maklio (John Mauchly), ENIAC ir jos įpėdinio EDVAC, darbais. Konsultuodamas dėl EDVAC projektoPensilvanijos universitete fon Noimanas parašė nebaigtą ataskaitą „First Draft of a Report on the EDVAC“. Straipsnio, kurio išankstinis platinimas panaikino Ekerto ir Maklio patentinius reikalavimus, aprašytas kompiuteris, kuriame ir duomenys, ir programa buvo saugomi toje pačioje adresų erdvėje, skirtingai nei pirmieji kompiuteriai, kurie savo programas saugojo atskirai perfojuostoje arba kištukinėse plokštėse (angl.plugboards). Ši architektūra tapo daugelio šiuolaikinių kompiuterių projektavimo pagrindu.[83]
Po to fon Noimanas kūrė IAS kompiuterį Prinstono Pažangiųjų tyrimų institute, Naujajame Džersyje. Pasirūpino jo finansavimu, o komponentai buvo suprojektuoti ir pastatyti netoliese esančioje RCA tyrimų laboratorijoje. Fon Noimanas rekomendavo, kad IBM 701, pramintas „gynybos kompiuteriu“, turėtų magnetinį būgną. Tai buvo greitesnė IAS mašinos versija ir tapo komerciškai sėkmingo IBM 704 pagrindu.[84][85]
Blokinė schema iš fon Noimano darbo „Planning and coding of problems for an electronic computing instrument“, išleisto 1947 m.
1945 m. fon Noimanas išradosąlajinio rikiavimo algoritmą, pagal kurį pirmoji ir antroji masyvo pusės rūšiuojamos rekursyviai, o paskui sujungiamos.[86][87]
Dirbdamas prie vandenilinės bombos projekto, jis ir Stanislovas Ulamas išvystė hidrodinaminių skaičiavimų modeliavimą. Taip pat prisidėjo kuriantMonte Karlo metodą, kuris naudojo atsitiktinius skaičius sudėtingų problemų apytiksliams sprendimams nustatyti.[88]
Per savo gyvenimą parašė apie 150 straipsnių: 50 iš matematikos, 20 – fizikos, 60 – taikomosios matematikos. Prieš mirtį kūrė žmogaussmegenų sandaros teoriją.
↑While Israel Halperin's thesis advisor is often listed as Salomon Bochner, this may be because "Professors at the university direct doctoral theses but those at the Institute do not. Unaware of this, in 1934 I asked von Neumann if he would direct my doctoral thesis. He replied Yes."[1]
↑John von Neumann „Mathematics Genealogy Project“ (anglų k.). Retrieved 2015-03-17.
↑Wigner, Eugene (2001). „John von Neumann (1903–1957)“. Rinkinyje: Mehra, Jagdish (red.).The Collected Works of Eugene Paul Wigner: Historical, Philosophical, and Socio-Political Papers. Historical and Biographical Reflections and Syntheses. Berlin: Springer. p. 128.doi:10.1007/978-3-662-07791-7.ISBN978-3-662-07791-7.
↑Weyl, Hermann (2012). Pesic, Peter (red.).Levels of Infinity: Selected Writings on Mathematics and Philosophy (1 leid.). Dover Publications. p. 55.ISBN978-0-486-48903-2.
↑DeGroot, Morris H. (1989). „A Conversation with David Blackwell“. Rinkinyje: Duren, Peter (red.).A Century of Mathematics in America: Part III. American Mathematical Society. p. 592.ISBN0-8218-0136-8.
↑Rota, Gian-Carlo (1989). „The Lost Cafe“. Rinkinyje: Cooper, Necia Grant; Eckhardt, Roger; Shera, Nancy (red.).From Cardinals To Chaos: Reflections On The Life And Legacy Of Stanisław Ulam. Cambridge University Press. pp. 23–32.ISBN978-0-521-36734-9.OCLC18290810.
↑Poundstone, William (1993).Prisoner's Dilemma: John Von Neumann, Game Theory, and the Puzzle of the Bomb. Random House Digital. p. 194.ISBN978-0-385-41580-4.
↑Read, Colin (2012).The Portfolio Theorists: von Neumann, Savage, Arrow and Markowitz. Great Minds in Finance. Palgrave Macmillan. p. 65.ISBN978-0230274143. Nuoroda tikrinta2017-09-29. „When von Neumann realised he was incurably ill his logic forced him to realise that he would cease to exist... [a] fate which appeared to him unavoidable but unacceptable.“
Schneider, G. Michael; Gersting, Judith; Brinkman, Bo (2015).Invitation to Computer Science. Boston: Cengage Learning.ISBN978-1-305-07577-1.OCLC889643614.
