Irvingas pelnė kritikų pagyras bei populiarumą tarp skaitytojų kai1978 m. išleido tarptautinės sėkmės susilaukusį kūrinį „Pasaulis pagal Garpą“. Kai kurie Irvingo darbai, tarp jų „Sidro namų taisyklės“ ir „Malda už Oveną Minį“, tapo bestseleriais ir buvo ekranizuoti. Keleto Irvingo kūrinių siužeto vieta vyksta Ekseteryje,Nju Hampšyre, kur pats Irvingas ir užaugo.
Jis laimėjo Oskarą už geriausią adaptuotą filmą1999 m. Apdovanojimas gautas už „Sidro namų taisykles“.
Irvingo karjera prasidėjo 26-erių metų, kai parašė pirmąjį romaną „Meškų išlaisvinimas“. Debiutas buvo gan neblogai įvertintas, tačiau masinio skaitytojų dėmesio nepasiekė. Septintajame dešimtmetyje jis studijavo kartu su kitu garsiu rašytojuKurtu Vonnegutu vienoje meno mokykloje. Jo antrasis ir trečiasis kūriniai – „Vandens metodas“ ir „Vidutinio svorio santuoka“ – buvo panašiai įvertintos kaip ir pirmasis kūrinys. Maždaug1975 m. Irvingas tapo profesoriaus asistentu Maunt Holioko koledže, Didžiojoje Britanijoje.
Nepatenkintas savo pirmuoju leidėju „Random House“ dėl prastos kūrinių sklaidos, Džonas Irvingas ketvirtąjį savo kūrinį „Pasaulis pagal Garpą“ išleido kartu su „E. P. Dutton“ leidykla, kurie pažadėjo kokybiškesnį marketingą. Kūrinys tapo tarptautiniu bestseleriu ir kultūriniu fenomenu. Taip pat kūrinys pretendavo į geriausios Nacionalinės knygų apdovanojimo grožinės literatūros kūrinį. Kitais metais šis kūrinys laimėjo Nacionalinį knygos apdovanojimą grožinės literatūros srityje. Vėliau šis kūrinys buvo ekranizuotas, o filmo režisierius buvo Džordžas Rojus Hilas. Filme vaidinoRobinas Viljamsas. Retam žmogui žinomas faktas, kad kūrinys „Pasaulis pagal Garpą“ buvo rimtas pretendentas į1979 m.Pulitzerio premiją.
Pastarasis kūrinys pavertė Irvingą iš mėgėjo, niekam nežinomo rašytojo į autoritetingą romanistą, kurio visi tolesni kūriniai tapo bestseleriais. Iškart po Garpo1981 m. sekė „Nju Hampšyro viešbutis“, apie kurį buvo įvairiausių atsiliepimų – ir gerų, ir blogų. Kaip ir su Garpu, „Nju Hampšyro viešbutis“ buvo ekranizuotas, tik šįsyk režisieriumi pasirinktas Tonis Ričardsonas, o filme vaidinoDžodi Foster ir Robas Lauvas.
1985 m. Irvingas išleido kūrinį „Sidro namų taisyklės“. Siužetas vyksta Meine, našlaičių prieglaudoje, o pagrindinė kūrinio tema –abortas. Daugybė kritikų ieškojo paralelių tarp šios romano irČarlzo Dikenso romano „Oliveris Tvistas“. Kitas Irvingo romanas buvo „Malda už Oveną Minį“, kuriame pasakojama apieNaujosios Anglijos šeimą, o pagrindinė kūrinio tema – religija. Šį romaną parašyti įkvėpė „Skardinis būgnelis“, kurį parašėGiunteris Grasas bei „Raudonas laiškas“, kurį parašėNathanelis Houtornas. Šiame kūrinyje Irvingas pirmą kartą nagrinėjoVietnamo karo pasekmes, ypač karinę prievolę, kurios pats rašytojas išvengė, nes buvo vedęs tėvas. „Malda už Oveną Minį“ tapo dar populiaresnė knygą už „Pasaulis pagal Garpą“ ir dažnai yra įtraukiama į būtinų perskaityti knygų sąrašąDidžiosios Britanijos mokyklose.
Irvingas grįžo pas savo pirmąjį leidėją „Random House“ išleisti kitos savo knygos „Cirko sūnus“ (1995 m.) Tikriausiai tai pats sudėtingiausias ir sunkiausias jo kūrinys ir visiškai kitoks lyginant siužeto vietą su kitų kūrinių aplinkybėmis. Nors kritikai išpeikė šį kūrinį, tačiau „Cirko sūnus“ tapo nacionaliniu bestseleriu.1998 m. Džonas Irvingas išleido „Našlė vieneriems metams“, kurią dienraštis „The New York Times“ išrinko geriausia metų knyga.
Net keturi Džono Irvingo kūriniai užėmė pirmąją vietą pagal populiarumą „The New York Times“ laikraštyje: „Nju Hampšyro viešbutis“, pirmoje vietoje išsilaikęs net septynias savaites, „Sidro namų taisyklės“, „Našlė vieneriems metams“ ir „Ketvirtoji ranka“.
1999 m., po beveik dešimties metų kūrimo buvo pabaigtas filmas „Sidro namų taisyklės“, kurį režisavo Lasis Holstromas. Jame vaidino Maiklas Keinas, Tobis Magvairas,Čarlizė Teron bei Delrojus Lindo. Pats Irvingas taip pat trumpam šmėstelėjo ekrane vaidindamas geležinkelio prižiūrėtoją. Filmas buvo nominuotas keliemsOskarams, tame tarpe už geriausią metų filmą bei geriausią adaptuotą scenarijų filmui.
Netrukus po filmo pristatymo, Dž. Irvingas išleido memuarus apie filmo „Sidro namų taisyklės“ statymą. Po išleidimo rašytojas pasirodė KanadosCBC televizijos laidoje „Karštas dalykėlis“, kad pareklamuotų savo knygą. Laidos metu Irvingas kritikavo populiarų JAV knygų autorių Tomą Volfą sakydamas, jog šis esą „nemoka rašyti“ ir, kad pastarojo „rašliava“ priverčia Irvingą gardžiai juoktis. Kiek vėliau tais pačiais metais Volfas pasirodė „Karštame dalykėlyje“ ir pavadino Irvingą bei dar jį kritikavusius rašytojus „juokdariais“, kurie, neva, pavydėjo jam dėl neseniai pasirodžiusio betselerio „Subrendęs vyras“.
Kai2001 m. pasirodė „Ketvirtoji ranka“, ji tapo betseleriu. Vėliau pasirodė vaikiška apysaka „Garsas toks, lyg kažkas nenorėtų jo skleisti“, kurios siužetas buvo įtrauktas į kitą jo knygą „Našlė vieneriems metams“, pasirodžiusią2004 m. Galiausiai, kitų metų liepos 12 d. išleistas romanas „Kol tave rasiu“.
2005 m.birželio 28 d. dienraštis „The New York Times“ publikavo straipsnį atskleidžiantį, jog kūrinyje „Kol tave rasiu“ Dž. Irvingas įtraukė ir keletą asmeninių dalykų, apie kuriuos nebuvo viešai žinoma. Vienas jų yra seksualinis smurtas prieš Irvingą nuo vyresnės moters, kai Džonui tebuvo 11 metų, o kitas – biologinio tėčio atsiradimas Irvingo gyvenime.
Naujausiame romane „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“, išleistame2009 m., pagrindinis kūrinio personažas yra taip pat rašytojas, kurio „karjera panaši į paties Džono Irvingo“, kaip teigė vienas JAV žurnalistas.
Nuo tada, kai pasirodė garsusis „Pasaulis pagal Garpą“, Džonas Irvingas tapo nepriklausomu rašytoju, galinčiu skirti visą savo laiką ir dėmesį rašymui bei tuo pačiu metu nesirūpinti finansais. Laisvu laiku rašytojas dėstė paskaitas įvairiuose universitetuose, įskaitant ir „Iova Writers Workshop“. Taip pat Džonas treniravo savo sūnaus vidurinės mokyklos imtynių komandą, kadangi pats labai mėgdavo imtynes. Beje,1992 m. Irvingas buvo išrinktas į JAV Nacionalinę imtynių šlovės galeriją kaip „išskirtinis amerikietis“.
Be savo garsiųjų kūrinių, jis taip pat publikavo apsakymų rinkinį „Bandymas išgelbėti Pigį Snydį“ ir memuarus apie filmo „Sidro namų taisyklės“ kūrimą „Mano filmo verslas“ bei rašymą ir imtynes „Įsivaizduojama draugė“.2010 m. Džonas Irvingas atskleidė, kad jis kartu su Todu Viljamsu kurs knygos „Ketvirtoji ranka“ adaptaciją filmui.
Pastaruoju metu, trys įspūdingiausi Džono Irvingo kūriniai – „Pasaulis pagal Garpą“, „Sidro namų taisyklės“, „Malda už Oveną Minį“ buvo perspausdinti dar ne vieną kartą. Knyga apie Oveną Minį buvo adaptuota filmui „Simonas Birčas“ (Irvingas reikalavo, kad pavadinimas, personažų vardai turi būti pakeisti, nepaisant to, Irvingas filmą įvertino teigiamai).2004 m. dalis knygos „Našlė vieneriems metams“ buvo adaptuota filme „Durys grindyse“, kuriame vaidina Džefas Bridžisas irKim Besindžer.
2009 m. vienam Niujorko žurnalui rašytojas prasitarė, kad rašo tryliktąjį kūrinį, kurio pavadinimas bus „Pirmuoju asmeniu“. Ji iš dalies paremtaV. Šekspyro kalba iš kūrinio „Ričardas antrasis“. 2010 m. pabaigoje per vieną interviu Irvingas atskleidė keletą įdomių faktų apie savo būsimą darbą: kūrinys bus pasakojamas pirmuoju asmeniu, kūrinio pagrindinis personažas bus 60-ies metų biseksualus Viljamsas, grįžtantis mintimis atgal į praeitį – į šeštąjį ir septintąjį XX a. dešimtmetį. Taip pat Viljamas įsimylės transeksualę ir didžiąją dalį laiko studijuos Vienoje, kur Viljamas dar kartą įsimylės, tik šįsyk amerikietę merginą, siekiančią tapti profesionalia operos dainininke. Romanas iš dalies bus panašus į „Pasaulis pagal Garpą“, nes, anot rašytojo, tai irgi knyga apie „žmones, kurie nekenčia jūsų dėl jūsų seksualinės prigimties“.
1964 m. Džonas Irvingas vedė Šailę Lyrę, kurią 1963 m. sutikoHarvarde, prieš išvykdamas gyventi į Vieną, Austriją. Jie susilaukė dviejų sūnų – Kolino ir Brendeno – ir devintojo dešimtmečio pradžioje išsiskyrė.1987 m. rašytojas vedė antrą kartą, Žanetą Turnbul, kuri buvo jo redaktorė „Bantam-Seal Books“ leidykloje, o dabar yra viena iš partnerių. Jie turi paauglį sūnų Everetą. Irvingas turi namusVermonte,Toronte ir Pointe au Barilyje, KanadosOntarijo provincijoje.
Irvingo biologinis tėvas, kurio jis niekada nesutiko, buvo pilotas ir tarnavoJAV oro pajėgose.Antrojo pasaulinio karo metu, manyta, kad jis buvo pašautas viršBirmos,1943 m. liepą, tačiau šis išsigelbėjo (incidentas aprašytas romane „Sidro namų taisyklės“. Irvingas mažai žinojo apie savo tėvą iki pat1981 m.
2010 m. rašytojas patvirtino, kad jis yra antros kartos Emi Bišop pusbrolis, kuri, būdama profesoriaus asistenteAlabamos universitete, šovė į šešis kolegas, iš kurių trys mirė. Tai įvyko 2010 m. vasario 12 d.
Daugybė temų, simbolių ir personažų panašumų kartojasi visuose Dž. Irvingo kūriniuose. Tarp tokių būtų galima paminėtiNaująją Angliją, prostitutes, imtynes,Vieną,Ajovos valstiją, meškas, nelaimingus atsitikimus. Dažnai tarp veikėjų pasitaiko rašytojų, žurnalistų, knygų vaikams autorių, rašančių dienoraštį, šeimos istorikų ir kt. Dažnai personažai kovoja su įvairiomis asmeninėmis katastrofomis, yra įveliami į tam tikro filmo kūrimą, seksualinius ryšius tarp jaunų vyrų ir vyresnių moterų ar atvirkščiai. Kai kuriuose kūriniuose netrūksta žmonių be tam tikros kūno dalies (liežuvio, piršto, kt). Nepaisant visų panašumų, didžiausi trys panašumai visuose kūriniuose yra meškos, Garpas ir viešbutis, o dažniausia veikėjų profesija – rašytojas. Tai dar kartą patvirtina, kad Džonas Irvingas rašo apie tai, ką pats supranta, per savo patirties prizmę.