| Halab Jamchadas | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Halabas | |||
| Kalbos | amoritų kalba,huritų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 1810 m. pr. m. e. m. | |||
| - Žlugimas | 1525 m. pr. m. e. m. | |||
Jamchadas (angl.Yamkhad arba Jamhad), kitaipHalabo karalystė –senovės Sirijos karalystė, viena didžiausių amoritų valstybių, egzistavusiXVIII –XV a. pr. m. e.
XIX a. pr. m. e. pabaigoje Jamchado karalystę įkūrė viena išSirijosamoritų genčių[1]. Jamchado karalystės centru buvoHalabas (Alepas) irAlalachas, išsidėstę tarp Amiko ežero irEufrato vingio. Jamchado karalystės pirmieji valdovai yra nežinomi.
XVIII a. pr. m. e. pradžioje Jamchado karalystės karalius buvo Sumuepuhas. Karalystė klestėjimo laikotarpiu jos teritorija tęsėsi nuo šiaurinės Sirijos irTauro kalnų iki vidurio Eufrato vingio irKarchemišo, beiKatnos karalystės pietuose. Bet XVIII a. pr. m. e. viduryje Jamchado karalystę pradėjo puldinėtihetitai ir karalystė suskilo į miestus–valstybes. Hetitų karaliusLabarnas II (Hatušilis I) užėmė Alalahą ir Jamchadas prarado priėjimą prieViduržemio jūros.
XVII a. pr. m. e. pabaigojeMuršilis I užėmė ir Halabą, o vietos karalių padarė savo vasalu. Bet senosios hetitų karalystės klestėjimas regione silpo ir Jamchado priešais tapohuritai.
XVI a. pr. m. e. pabaigoje Halabo karalius Idrimis turėjo bėgti iš miesto ir pripažintiMitanijos karaliausParšataro valdžią. Dar didesnę priklausomybę nuo Mitanijos karaliausŠauštataro patyrė Idrimio sūnus Nikmelis II. Nikmelio II sūnus Ilimilimas II yra paskutinis žinomas Jamchado karalystės karalius. Manoma, kad po jo ši karalystė baigė savo egzistavimą.
Po Mitanijos ir hetitų viešpatavimo, XII a. pr. m. e. Jamhado vietoje susikūrėsiro-hetitų valstybėBit Agusi su sostineArpade.
| |||||||||||||
