Jungtinių Tautų Organizacija (JTO),[b] arbaJungtinės Tautos (JT) –tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.[1] Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija.[2] Jungtinių Tautų būstinė įsikūrusiNiujorke, o kiti pagrindiniai biurai yraŽenevoje,Nairobyje,Vienoje irHagoje.
Pirmaisiais gyvavimo dešimtmečiais organizacijos misiją – išsaugoti taiką pasaulyje – buvo sudėtinga įgyvendinti dėlŠaltojo karo įtampos tarpJAV irSovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų. Jungtinės Tautos siunčia karines stebėjimo misijas, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareigūnai.[7] XX a. 7 deš. JT narių skaičius itin išaugo dėl sparčiosdekolonizacijos. Nuo to laiko nepriklausomybę įgijo 80 buvusių kolonijų, įskaitant 11globojamųjų teritorijų, kurias prižiūrėjoGlobos Taryba.[8] XX a. 8 deš. JT ekonominio ir socialinio vystymosi programų biudžetas gerokai viršijo išlaidastaikos palaikymui. 1991 m., pasibaigus Šaltajam karui, Jungtinės Tautos išplėtė savo veiklos sritį.[9]
Jungtinių Tautų vyriausiasis administracinis pareigūnas yrageneralinis sekretorius. Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalų politikas ir diplomatasAntonijas Guterešas, pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Jungtinės Tautos finansuojamos iš valstybių narių įnašų.
Jungtinės Tautos, jų pareigūnai ir agentūros yra gavę daugNobelio taikos premijų, tačiau kiti jų veiksmingumą vertina prieštaringai. Vieni mano, kad organizacija yra svarbi taikos ir žmogaus vystymosi jėga, o kiti ją laiko neveiksminga, šališka ir korumpuota.
XX a. 3 deš. Tautų Sąjunga dažniausiai sėkmingai sprendė įvairias problemas, tačiau 4 deš. paaiškėjo, kad organizacija nepajėgia išvengti konfliktų ir veiksmingai reaguoti net į narių karinę agresiją: 1931 m.Japonija įsiveržė įMandžiūriją.[11] 40 valstybių balsavo už Japonijos pasitraukimą iš Mandžiūrijos, tačiau Japonija balsavo prieš ir pasitraukė iš organizacijos.[13] Tautų Sąjunga nesugebėjo užkirsti kelio irItalijos karui prieš Etiopiją, oItalijai taikytos ekonominės sankcijos buvo neveiksmingos.[11] Italija ir daug kitų valstybių išstojo iš Tautų Sąjungos.
1943 m. Franklino Ruzvelto pirmųjų trijų JT padalinių eskizas: „Keturi policininkai“, vykdomoji valdžia ir tarptautinė 40 JT valstybių narių asamblėja.
Pirmasis žingsnis Jungtinių Tautų įkūrimo link –Sąjungininkų deklaracija, pasirašyta 1941 m. birželio 12 d.[15][16] Iki 1941 m. rugpjūčio JAV prezidentasFranklinas Ruzveltas ir D. Britanijos ministras pirmininkasVinstonas Čerčilis parengėAtlanto chartiją, apibrėžusią pokario pasaulio tikslus.[3] 1941 m. rugsėjo 24 d. Londone vykusiame Sąjungininkų tarybos posėdyje aštuoniosAšies okupuotų šalių vyriausybės tremtyje, kartu suSovietų Sąjunga ir „Laisvosios Prancūzijos“ pajėgų atstovais, vienbalsiai pritarė D. Britanijos ir JAV nustatytų bendrų politikos principų laikymuisi.[17][18]
1941 m. gruodį F. Ruzveltas ir V. Čerčilis susitikoBaltuosiuose rūmuose perVašingtono konferenciją.[19][20] Jungtinių Tautų pavadinimą pasiūlė F. Ruzveltas.[3] Pirmą kartą jis oficialiai pavartotas 1942 m. sausio 1 d., kaiD. Britanija,JAV,SSRS,Kinija ir dar 22 valstybės, kovojančios prieš Ašies jėgas, pasirašėJungtinių Tautų deklaraciją.[3] Jungtinės Tautos tapo oficialiu Sąjungininkų pavadinimu. Norėdamos prisijungti prie Sąjungininkų koalicijos, valstybės turėjo pasirašyti deklaraciją ir paskelbti karą Ašies jėgoms.[21]
1943 m. spalį vykusiojeMaskvos konferencijoje D. Britanija, JAV, SSRS ir Kinija priėmė keturių valstybių deklaraciją dėl visuotinio saugumo, kurioje pripažinta būtinybė „kuo greičiau įsteigti tarptautinę organizaciją“.[3] Tai buvo pirmas viešas pranešimas, kad ketinama sukurti naują tarptautinę organizaciją, pakeisiančią Tautų Sąjungą. Netrukus po to įvykoTeherano konferencija, kurioje F. Ruzveltas, V. Čerčilis irJosifas Stalinas aptarė pokario tarptautinės organizacijos idėją.[3]
Organizacijos steigimo projektą parengė JAV ir pateikė 1944 m.Dambarton Okso konferencijai.[3] Per šią konferenciją priimti pasiūlymai dėl naujos organizacijos tikslų, struktūros ir veiklos principų.[22][23][24] 1945 m. vasarį vykusiojeJaltos konferencijoje buvo pritarta Dambarton Okso konferencijos pasiūlymams.[3][25]
Jungtinės Tautos 1945 m. Šviesiai mėlyna – narės steigėjos Tamsiai mėlyna – narių steigėjų protektoratai ir teritorijos
Iki 1945 m. kovo 1 d. Jungtinių Tautų deklaraciją pasirašė dar 21 valstybė.[26] 1945 m. balandžio 25 d.San Fransiske įvyko steigiamoji Jungtinių Tautųkonferencija.[3] Joje dalyvavo 50 valstybių atstovai.[27][28][29] D. Britanijos, JAV, SSRS ir Kinijos delegacijos pirmininkavo plenariniams posėdžiams.[30] PoParyžiaus išvadavimo 1944 m. rugpjūtį V. Čerčilis paragino F. Ruzveltą grąžintiPrancūzijai didžiosios valstybės statusą. 1945 m. birželio 26 d. 50 valstybių pasirašėJungtinių Tautų Chartiją.[31][32] Formali Jungtinių Tautų steigimo data – 1945 m. spalio 24 d., kai Chartiją ratifikavo ją pasirašiusios valstybės.[3][33]
Generalinė Asamblėja pasirinkoNiujorką JT būstinės vieta. Pirmuoju JT generaliniu sekretoriumi išrinktas Norvegijos užsienio reikalų ministrasTriugvė Li (G. Džebas šias pareigas ėjo tik kol buvo išrinktas nuolatinis generalinis sekretorius).[33]
Šaltojo karo metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRSvetavo 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.
Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po1988 metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų.
JTO gana efektyviai veikėPersijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kadJT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi.1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karąAngoloje, kaiUNITA atsisakė dalyvauti taikos procese.1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misijaBosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misijaKroatijoje.1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdytimasinių žudynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.
JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.
Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbąžmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
Būti centru, vienijančiu tautų veiksmus šiems bendriems tikslams įgyvendinti.
Nuo1990 metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjustrečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautųtikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveiktiAIDS,maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kadglobalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:
Keturi iš penkių organų įsikūrę pagrindinėjeJungtinių Tautų būstinėje Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas –Hagoje.[40] Kitos JT būstinės yraŽenevoje,[41]Vienoje[42] irNairobyje,[43] o įvairios JT programos, fondai ir agentūros veikia visame pasaulyje.[3] Šešios oficialios Jungtinių Tautų kalbos –arabų,kinų,anglų,prancūzų,rusų irispanų.[44] Remiantis Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų konvencija, JT ir jos agentūros yraapsaugotos nuo šalių, kuriose jos veikia, įstatymų, taip užtikrinant JT nešališkumą priimančiųjų šalių ir šalių narių atžvilgiu.[45]
Po šešiomis institucijomis, pasak autorės Lindos Fasulo, yra „nuostabus subjektų ir organizacijų rinkinys, kai kurie jų yra senesni už pačias JT ir veikia beveik visiškai nuo jų nepriklausomai“.[46] Tai –specializuotosios agentūros, programos ir fondai.[47]
Teikia neprivalomas rekomendacijas valstybėms arba pasiūlymus Saugumo Tarybai (JTST);
JTST siūlymu priima sprendimą dėl naujų narių priėmimo;
Tvirtina biudžetą;
Renka nenuolatines JTST nares, ECOSOC nares,JT generalinį sekretorių (rekomendavus JTST) ir 15 Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) teisėjų. Kiekviena valstybė narė turi po 1 balsą.
Remia kitasJT institucijas (pvz., organizuojant konferencijas, rengiant ataskaitas ir priimant biudžetą);
Generalinė Asamblėja – pagrindinė JT patariamojo pobūdžio institucija.[49] Asamblėja, kurią sudaro visosJT valstybės narės, renkasi į eilines kasmetines sesijas, tačiau gali būti sušaukta ir į specialiąsias sesijas.[50] Asamblėjai vadovaujapirmininkas, renkamas valstybių narių rotacijos principu, ir 21 vicepirmininkas.[51] Pirmoji Generalinės Asamblėjos sesija įvyko 1946 m. sausio 10 d.Londone, joje dalyvavo 51 valstybės atstovai.[33]
Generalinės Asamblėjos sprendimai svarbiais klausimais, pvz., dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, naujų narių priėmimo, biudžeto svarstymo, priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsų dauguma.[52][53] Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta narių balsų dauguma. Kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą.[49] Generalinės Asamblėjos nutarimai neprivalomi valstybėms narėms,[49] išskyrus biudžeto klausimų tvirtinimą. Asamblėja gali teikti rekomendacijas bet kokiais JT klausimais, išskyrus taikos ir saugumo klausimus, kuriuos svarsto Saugumo Taryba.[50]
Rezoliucijos projektus Generalinei Asamblėjai gali perduoti šeši pagrindiniai jos komitetai:[54]
I komitetas (nusiginklavimas ir tarptautinis saugumas)
II komitetas (ekonomika ir finansai)
III komitetas (socialiniai, humanitariniai ir kultūros klausimai)
IV komitetas (globa ir nesavavaldžios teritorijos)
V komitetas (administracija ir biudžetas)
VI komitetas (teisės klausimai)
Taip pat šie du komitetai:
Generalinis komitetas – priežiūros komitetas, kurį sudaro asamblėjos pirmininkas, vicepirmininkai ir komitetų vadovai
Kredencialų komitetas – atsakingas už kiekvienos valstybės narės JT atstovų įgaliojimų nustatymą
Saugumo Taryba atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą.[55] Kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas valstybėms narėms, tačiau Saugumo Tarybos sprendimai, pagalJungtinių Tautų Chartijos 25 straipsnį, yra privalomi visoms narėms.[56] Saugumo Tarybos priimti sprendimai vadinamirezoliucijomis.[57]
JT Sekretoriatas atlieka kasdienes pareigas, reikalingas JT sistemai valdyti ir prižiūrėti.[61] Sekretoriatą sudaro dešimtys tūkstančių tarptautinių valstybės tarnautojų visame pasaulyje, o jam vadovaujageneralinis sekretorius, kuriam padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas.[62] Sekretoriato pareigos – teikti informaciją ir priemones, reikalingas JT organų posėdžiams ir vykdyti užduotis pagal Saugumo Tarybos, Generalinės Asamblėjos, Ekonominės ir Socialinės Tarybos bei kitų JT institucijų nurodymus.[63]
Generalinis sekretorius – JT atstovas spaudai ir jų vadovas. JT Chartijoje pareigos apibrėžtos kaip organizacijos aukščiausiasis administracinis pareigūnas.[64] Chartijos 99 straipsnyje teigiama, kad generalinis sekretorius gali atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į „bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“.[65] Šios pareigos tapo dvigubu JT organizacijos administratoriaus ir diplomato bei tarpininko, sprendžiančio ginčus tarp valstybių narių ir ieškančio sutarimo dėl pasaulinių klausimų, vaidmeniu.[66]
Generalinį sekretorių skiria Generalinė Asamblėja Saugumo Tarybai rekomendavus.[67] Konkrečių kriterijų pareigoms užimti nėra, tačiau bėgant metams tapo priimta, kad jos gali būti einamos vieną ar dvi penkerių metų kadencijas.[68] Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalasAntonijas Guterešas, kuris 2017 m. pakeitėBan Ki-muną.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – pagrindinė Jungtinių Tautų teisminė institucija.[70][71] Tai yraNuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo įpėdinis, įsikūręs buvusioje šio teismo būstinėje –Taikos rūmuoseHagoje, todėl tai vienintelė pagrindinė JT institucija, kurios būstinė nėra Niujorke. Pagrindinė TTT funkcija – spręsti ginčus tarp valstybių.[70] Teismas yra nagrinėjęs tokius klausimus kaip karo nusikaltimai, valstybės suvereniteto pažeidimai ir etninis valymas.[72] Kitos JT institucijos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos pateikti konsultacinę išvadą tarptautinės teisės klausimais.[70][73] Visos Jungtinių Tautų valstybės narės yra TTT statuto, kuris yra neatsiejama JT Chartijos dalis, dalyvės, o valstybės, kurios nėra JT narės, gali tapti statuto dalyvėmis.[70] TTT sprendimai yra privalomi tik byloje dalyvaujančioms šalims ir, kartu su konsultacinėmis išvadomis, yratarptautinės teisės šaltiniai.[71] Teismą sudaro 15 teisėjų, kuriuos devynerių metų kadencijai skiria Generalinė Asamblėja.[70] Teisme negali būti dviejų tos pačios valstybės piliečių.[73][74]
Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC) padeda Generalinei Asamblėjai skatinti tarptautinį ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą bei plėtrą.[75] Įkurta kaip pagrindinis JT forumas sprendžiant pasaulines problemas ir yra didžiausias bei sudėtingiausias JT organas.[75] ECOSOC funkcijos – rinkti duomenis, vykdyti tyrimus ir konsultuoti bei teikti rekomendacijas valstybėms narėms.[76][77] Jos veiklą pirmiausia vykdo pagalbinės institucijos, orientuotos į įvairias sritis, pvz.,Jungtinių Tautų nuolatinis forumas čiabuvių klausimais (konsultuoja JT agentūras sučiabuviais susijusiais klausimais),Jungtinių Tautų Miškų forumas (koordinuoja ir skatina tvarų miškų valdymą),Jungtinių Tautų statistikos komisija (koordinuoja informacijos rinkimo pastangas tarp agentūrų),Tvarios plėtros komisija (koordinuoja pastangas tarp JT agentūrų ir NVO, siekiančiųtvariosios plėtros). ECOSOC taip pat gali suteikti konsultacinį statusą nevyriausybinėms organizacijoms.[76] 2021 m. tokį statusą turėjo beveik 5600 organizacijų.[78][79]
JT Chartija numato, kad kiekvienas pagrindinis Jungtinių Tautų organas gali steigti įvairias specializuotąsias agentūras savo funkcijoms atlikti.[80] Specializuotosios agentūros yra savarankiškos organizacijos, bendradarbiaujančios su Jungtinėmis Tautomis ir tarpusavyje per Ekonominės ir Socialinės Tarybos koordinavimo mechanizmus. Kiekviena jų buvo integruota į JT sistemą pagal susitarimą su Jungtinėmis Tautomis (57 str.).[81] Yra 15 specializuotųjų agentūrų, kurių tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panašiose srityse.[82]
Jungtinių Tautų sistema apima daugybę savarankiškų, atskirai administruojamų fondų, programų, tyrimų ir mokymo institutų bei kitų pagalbinių institucijų.[83] Kiekviena šių institucijų turi savo veiklos sritį, institucinę struktūrą ir biudžetą. Pvz.,Pasaulio prekybos organizacija (PPO) irTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) veikia nepriklausomai nuo Jungtinių Tautų, tačiau palaiko oficialius partnerystės susitarimus. Jungtinės Tautos didžiąją dalį savo humanitarinės veiklos atlieka per šias institucijas, pvz., užkerta kelią badui ir netinkamai mitybai (Pasaulio maisto programa), saugo pažeidžiamus ir perkeltuosius žmones (UNHCR) ir kovoja su ŽIV/AIDS pandemija (UNAIDS).[84]
2 valstybės, galinčios tapti JT narėmis (Niujė, Kuko Salos)
17 nesavarankiškų teritorijų
Antarktida
Visosnepriklausomos irneginčijamos pasaulio valstybės, išskyrusVatikaną, yra Jungtinių Tautų narės.[6]Pietų Sudanas, prisijungęs 2011 m. liepos 14 d., yra naujausias JT narys. Organizacijai šiuo metu priklauso 193 valstybės.[85] JT Chartija numato narystės taisykles:
Jungtinių Tautų narės gali būti visos kitos taikios valstybės, kurios prisiima šioje Chartijoje įtvirtintus įsipareigojimus ir kurios Organizacijos sprendimu gali ir nori šiuos įsipareigojimus vykdyti.
Kiekviena tokia valstybė priimama Jungtinių Tautų nare Generalinės Asamblėjos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus. II skyrius, 4 straipsnis.[86]
Taip pat yra dvi valstybės stebėtojos:Vatikanas irPalestina.[87]Kuko Salos irNiujė, laisvai asocijuotos suNaująja Zelandija, yra visateisės kelių JT specializuotųjų agentūrų narės, o JT Sekretoriatas pripažino jų „gebėjimą sudaryti sutartis“.[88]
Indonezija buvo pirmoji ir vienintelė šalis, pasitraukusi iš Jungtinių Tautų, protestuodama priešMalaizijos išrinkimą nenuolatineSaugumo Tarybos nare 1965 m.[89] Įkūrusi CONEFO kaip trumpalaikę JT varžovę, Indonezija atnaujino savo narystę 1966 m.
Vienas svarbiausių Jungtinių Tautų tikslų – taikos išsaugojimas.[37] Jungtinės Tautos, gavusios Saugumo Tarybos pritarimą, į konflikto regioną siunčia taikdarius konfliktui sustabdyti ir, jei įmanoma, išspręsti.[3] Kadangi Jungtinės Tautos neturi savo karinių pajėgų, taikos palaikymo pajėgas sudaro valstybių narių siunčiami kariai.[3] Jie kartais vadinami „mėlynaisiais šalmais“, nes dėvi išsiskiriančius mėlynus šalmus.[90][91] 1988 m. taikos palaikymo pajėgos gavoNobelio taikos premiją.[92]
Nepalo kareivis, dalyvaujantis taikos palaikymo misijoje, užtikrina saugumą ryžių dalinimo vietoje Haityje 2010 m.
Nuo 1947 m. Jungtinės Tautos įvykdė 71 taikos palaikymo operaciją. Iki 2021 m. į JT misijas buvo išsiųsta daugiau nei 88 000 taikos palaikymo stebėtojų iš 121 šalies.[93] Didžiausia yra Jungtinių Tautų misija Pietų Sudane (UNMISS), kurioje dirba beveik 19 200 žmonių,[94] mažiausia – Jungtinių Tautų karinė stebėtojų grupė Indijoje ir Pakistane (UNMOGIP), kurią sudaro 113 civilių ir ekspertų, atsakingų už ugnies nutraukimoDžamu ir Kašmyre stebėjimą. Nuo 1948 m. JT taikdariai su Jungtinių Tautų paliaubų priežiūros organizacija (UNTSO) buvo dislokuotiArtimuosiuose Rytuose – tai ilgiausiai veikianti aktyvi taikos palaikymo misija.[95]
2005 m. atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinės Tautos sėkmingai įgyvendina 2/3 taikos palaikymo misijų.[96] Žmogaus saugumo ataskaitoje užfiksuotaskarų,genocidų iržmogaus teisių pažeidimų skaičiaus mažėjimas nuoŠaltojo karo pabaigos ir pateikti įrodymai, nors ir netiesioginiai, kad tarptautinis aktyvizmas, kuriam daugiausia vadovavo JT, buvo pagrindinė ginkluotų konfliktų sumažėjimo priežastis.[97] Jungtinės Tautos ne tik siekė išlaikyti taiką, bet ir pačios įsikišo į karinius konfliktus, pvz.,Korėjos karą irintervenciją į Iraką poPersijos įlankos karo.[98] 2008–2021 m. paskelbti tyrimai parodė, kad JT taikos palaikymo operacijos yra veiksmingesnės siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir sumažinti civilių aukų skaičių.[99]
Jungtinių Tautų buferinė zona Kipre buvo įkurta 1974 m., kai Turkija įsiveržė į salą.
Jungtinės Tautos taip pat sulaukė kritikos dėl nesėkmių. Daugeliu atvejų valstybės narės rodė nenorą pasiekti ar vykdyti Saugumo Tarybos rezoliucijas. Manoma, kad nesutarimai Saugumo Taryboje dėl karinių veiksmų ir intervencijos nesugebėjo užkirsti kelioBangladešo genocidui 1971 m.,[100]Kambodžos genocidui XX a. 8 deš.[101] irRuandos genocidui 1994 m.[102] JT kaltinamos nepajėgus sutrukdytiSrebrenicos žudynėms ar užbaigti taikos palaikymo operacijųSomalio pilietinio karo metu.[103] JT taikdariai taip pat buvo apkaltinti vaikų išžaginimu, prostitučių ieškojimu ir seksualine prievarta per įvairias taikos palaikymo misijasKongo DR,[104]Haityje,[105]Liberijoje,[106]Sudane,[107]Burundyje irDramblio Kaulo Krante.[108] Mokslininkai nurodė, kad JT taikdariai iš Nepalo atsakingi už 2010 m. Haičio choleros protrūkį, nusinešusį daugiau nei 8 000 gyvybių.[109]
Be taikos išsaugojimo, Jungtinės Tautos taip pat aktyviai skatina nusiginklavimą. Ginkluotės reguliavimas buvo įtrauktas į JT Chartiją 1945 m. ir numatytas kaip būdas apriboti žmogiškųjų ir ekonominių išteklių naudojimą jos kūrimui.[56]Branduoliniai ginklai atsirado praėjus vos kelioms savaitėms po Chartijos pasirašymo, todėl buvo priimta pirmoji Generalinės Asamblėjos rezoliucija, raginanti pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip „iš nacionalinės ginkluotės pašalinti atominius ir kitus masinio naikinimo ginklus“.[110] Jungtinės Tautos dalyvavo sudarant ginklų ribojimo sutartis, pvz.,Kosminės erdvės sutartis,Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis,Sutartis dėl jūros dugno,Biologinių ginklų konvencija,Cheminių ginklų konvencija irOtavos sutartis.[111] Ginklų platinimo klausimus prižiūri trys JT institucijos:Tarptautinė atominės energijos agentūra,Cheminio ginklo uždraudimo organizacija ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija.[112] Be to, daugelis taikos palaikymo misijų siekia nusiginklavimo: kelios operacijosVakarų Afrikoje nuginklavo maždaug 250 000 buvusių kovotojų ir apsaugojo dešimtis tūkstančių ginklų bei milijonus amunicijos.[113]
Kitas pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – „ugdyti ir skatinti pagarbą visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos ar religijos“, o valstybės narės įsipareigoja imtis „bendrų ir individualių veiksmų“, siekdamos šias teises apginti.[80][114]
1948 m. Generalinė Asamblėja priėmėVisuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią parengė Žmogaus teisių komisija, vadovaujama amerikiečių diplomatės ir aktyvistėsEleonoros Ruzvelt.[115] Dokumente skelbiamos pagrindinės pilietinės, politinės ir ekonominės teisės, užtikrinamos visiems žmonėms.[115][116] Deklaracija yra „bendras visų žmonių ir tautų siekių standartas“, o ne teisiškai įpareigojantis dokumentas, tačiau ji tapo dviejų privalomų sutarčių –Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto beiTarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto – pagrindu.[117] Praktikoje Jungtinės Tautos negali imtis reikšmingų veiksmų prieš žmogaus teisių pažeidimus be Saugumo Tarybos rezoliucijos, nors atlieka didelį darbą tirdamos ir pranešdamos apie pažeidimus.[118]
1979 m. priimtaMoterų diskriminacijos panaikinimo konvencija, 1989 m. –Vaiko teisių konvencija.[119] PasibaigusŠaltajam karui, pastangos ginti žmogaus teises įgavo naują impulsą.[120] Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija, įkurta 1993 m., prižiūrėjo JT žmogaus teisių klausimus, remdamasi tų metų Pasaulinės žmogaus teisių konferencijos rekomendacija. 2006 m. ją pakeitėŽmogaus teisių taryba, kurią sudaro 47 šalys.[121] Tais pačiais metais priimta Deklaracija dėl čiabuvių teisių,[122] o 2011 m. – pirmoji rezoliucija, pripažįstantiLGBTQ+ bendruomenės narių teises.[123]
Skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau teisių moterims
Sumažinti vaikų mirtingumą
Gerinti motinų sveikatą
Kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis
Užtikrinti aplinkos tvarumą
Plėtoti pasaulinę vystymosi partnerystę
Dar vienas Jungtinių Tautų tikslas – „siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant tarptautines ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas“.[114] Siekiant šio tikslo buvo sukurta daugybė institucijų, pavaldžių Generalinei Asamblėjai ir ECOSOC.[125] 2000 m. 192 JT valstybės narės susitarė iki 2015 m. pasiekti aštuonisTūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT).[126] Siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, 2015 m. pradėti įgyvendintiDarnaus vystymosi tikslai (DVT).[127]
Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP), subsidijomis pagrįstos techninės pagalbos organizacija, yra viena pirmaujančių institucijų tarptautinės plėtros srityje. Organizacija taip pat skelbia JTžmogaus socialinės raidos indeksą – santykinį rodiklį, kuriuo šalys reitinguojamos pagal skurdą, raštingumą, išsilavinimą, gyvenimo trukmę ir kitus veiksnius.[128][129]Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) skatina žemės ūkio plėtrą ir maisto išteklių apsaugą.[130] 1946 m. įkurtasJungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), skirtas padėti nuo Antrojo pasaulinio karo nukentėjusiems Europos vaikams, vėliau išplėtė savo misiją visame pasaulyje.[131][132]
Pasaulio banko grupė (PBG) irTarptautinis valiutos fondas (TVF) yra nepriklausomos specializuotos agentūros ir stebėtojai JT sistemoje.[133] Iš pradžių jie suformuoti atskirai nuo JT pagalBreton Vudso susitarimą.[134] Pasaulio bankas teikia paskolas tarptautinei plėtrai finansuoti, o TVF skatina tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą ir teikia skubias paskolas šalims, turinčioms didelįmokėjimų balanso deficitą.[135]
Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusiaŽmogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas dešimt metų.
↑arab.منظمة الأمم المتحدة,kin. 联合国/聯合國,angl.United Nations,pranc.Organisation des Nations unies,rus.Организация Объединённых Наций,isp.Organización de las Naciones Unidas.
↑Lenkija nebuvo atstovaujama San Fransisko konferencijoje, nes Vakarų supervalstybės nenorėjo pripažinti jos pokario komunistinės valdžios. Tačiau Lenkija pasirašė JT Chartiją, todėl buvo pripažinta nare steigėja. Lenkija ratifikavo Chartiją 1945 m. spalio 16 d.[34][35]
↑Tandon, Mahesh Prasad; Tandon, Rajesh (1989).Public International Law (anglų). Allahabad Law Agency. p. 421.Suarchyvuota iš originalo 2020-11-16. Nuoroda tikrinta2020-11-11.
↑Miller, Russell A.; Bratspies, Rebecca M., red. (2008).Progress in International Law. Leiden, the Netherlands: Martinus Nijhoff Publishers. p. 837.
↑„South Africa: Time Running Out“,The Study Commission on U.S. Policy Toward Southern Africa, University of California Press, p. 31, 1981,ISBN978-0-520-04547-7
Grant, Thomas D. (2009).Admission to the United Nations: Charter Article 4 and the Rise of Universal Organization. Legal Aspects of International Organization. 50 t. Leiden, Netherlands: Martinus Nijhoff Publishers.ISBN978-90-04-17363-7.ISSN0924-4883.
Hoopes, Townsend; Brinkley, Douglas (2000) [1997].FDR and the Creation of the U.N. New Haven, Connecticut: Yale University Press.ISBN978-0-300-08553-2.
Kennedy, Paul (2007) [2006].The Parliament of Man: The Past, Present, and Future of the United Nations. New York: Random House.ISBN978-0-375-70341-6.
Manchester, William; Reid, Paul (2012).The Last Lion: Winston Spencer Churchill. 3: Defender of the Realm,1940–1965 t. New York: Little Brown and Company.ISBN978-0-316-54770-3.
Osmańczyk, Edmund Jan (2004). Mango, Anthony (red.).Encyclopedia of the United Nations and International Agreements. 4 t. Taylor & Francis.ISBN978-0-415-93924-9.
.svg)
_(52372450639).jpg)
.jpg)
.jpg)
