
Jūros desanto laivas – tai daugiafunkciskaro laivas, pritaikytas savarankiškai veikti priešo teritorijoje, išlaipinant bei paremiant iš orodesantininkus. Skirtingai nuo įprastųlėktuvnešių, šio tipo laivai vieni pajėgūs atlikti jūros kontrolės funkcijas.
Dauguma šios klasės laivų turi nuleidžiamuosius dokus (angl.well dock), per kuriuos gabenamomis jūros desantinėmis priemonėmis (amfibijos,kateriai ar pan.) vyksta karių išsilaipinimas į krantą.
Pirmąkart panašias funkcijas turinčius laivus buvo panaudotaAntrajame pasauliniame kare. Tuo metu tai buvo prekybiniai laivai, perdirbti į lėktuvnešius, vadinamiejieskortiniai lėktuvnešiai. Jie buvo pernelyg lėti puolamosioms operacijoms, tačiau puikiai tiko pridengti iš oro desantininkuskaro Ramiajame vandenyne metu.
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjus plačiai karo reikmėms naudotisraigtasparnius, dauguma lengvųjų lėktuvnešių buvo paversti pirmaisiais jūros desanto laivais.Vietnamo karo metu amerikiečiai naudojo nemažai šių laivų, tačiau dažniausiai tik kaip atsargų gabenimo bei atsitraukimo platformą. Viena iš pirmųjų operacijų, kada šie laivai tapo pagrindiniais karo veiksmų dalyviais – laikomaSueco krizė, kada 1956 m. du Jungtinės Karalystės jūros desanto laivai, perdirbti iš lengvųjų lėktuvnešių „HMS Ocean“ ir „HMS Theseus“, per 90 minučių išlaipino 425 karius su 23 tonomis atsargųPort Saide ir padėjo perimti miesto kontrolę.

