Izostazija (graik. izo + stasis – būklė) –žemės plutos ir mantijos masių pusiausvyros būsena; procesas, kuriantis gravitacinęlitosferos irastenosferos pusiausvyrą. Litosfera tartum plūduriuoja plastiškoje astenosferoje pagal Archimedo dėsnį. Kuo storesnė arba kuo tankesnė žemės pluta, tuo jos apačia giliau panirusi į plastinį substratą (dėl to kalnai paprastai turi „šaknis“). Žemės plutos svyravimai dėl ledynų dangos kilimo yra izostazinio pobūdžio (jie dar vadinamiglacioizostazija). Judriose žemės plutos zonose yra izostazinių anomalijų. Izostazinės jėgos paprastai riboja tektoninių judesių smarkumą ir atstato pusiausvyrą.
