Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klasikinis itališko vynuogyno vaizdas, kuriame vynuogės auginamos sualyvmedžiais.Vynuogynai iš Barolo miesto.
Itališkas vynas –vynas, pagamintasItalijoje, šalyje, kur yra vieni seniausių vyno regionų pasaulyje.Etruskai ir atsikėlęgraikai turėjo vynuogynus dar priešromėnams pradėjus auginti savusII a. pr. m. e. Romėnų vynuogių auginimas ir vyndarystė buvo pelningi ir gerai organizuoti, jie vieni pirmųjų pradėjo auginti vynuoges dideliais kiekiais, pradėjo naudoti statines ir butelius.
Po dviejų tūkstančių metų Italija vis dar vienas iš svarbiausių vyno gamintojų,2005 m. čia buvo pagaminta penktadalis pasaulio vyno.2008 m. Italija aplenkė Prancūziją pagal parduodamo vyno kiekį pirmąkart dešimtmetyje. Vynas labai populiarus Italijoje, pagal suvartojamą vyno kiekį vienam gyventojui italai pirmauja pasaulyje. Vynuogės auga beveik visuose Italijos regionuose. Šiuo metu Italijoje veikia 1 mln. vynuogynų.
Sangiovese – Italijos žymiausia rūšis,Toskanos šlovė. Tradiciškai pagamintas vynas turi vyšnių, žemės ir kedrų. Iš jo gaminamasChianti (Classico),Rosso di Montalcino,Brunello di Montalcino,Rosso di Montepulciano,Montefalco Rosso ir daugybė kitų.Sangiovese taip pat yra ir pagrindinė dalis pripažintų modernių „Supertoskanietiškų“ vynų, kur ji maišoma suBordeaux rūšimi (Cabernet Sauvignon,Merlot irCabernet Franc) ir dažniausiai laikoma prancūziškose ąžuolinėse statinėse, o rezultatas panašus į tipišką Kalifornijos kabarnetą: atsiduoda ąžuolu, turi daug alkoholio, brandus, lengvas ir panašus į vaisių vyną.[1]
Nebbiolo– kilmingiausia iš Italijos rūšių. Pavadinimas (reiškia „Mažasis rūkas“) užsimena apie rudenio rūką, kuris dengia didžiąją dalįPjemonto, kur ji daugiausiai auginama ir pasiekė geriausių rezultatų. Ši vynuogių rūšis sunkiai kultivuojama, iš jos gaminami žymūsBarolo irBarbaresco vynai, gaminami Kuneo provincijoje, su ne tokiais žymiaisSforzato,Inferno irSassella, gaminamaisValtelinoje, Gemėje irGatinaroje Vercelio provincijoje. Vynai žinomi dėl savo elegancijos ir jėgos su laukinių grybų, triufelių, rožių ir deguto kvapais. Tradiciškai pagamintas Barolo gali būti laikomas daugiau nei 50 metų ir daugelio vyno mėgėjų laikomas geriausiu Italijos vynu.[2]
Montepulciano – ši vynuogių veislė nesusijusi su Toskanos miestuMontepulčianu, o daugiausiai ji auginamaAbrucuose. Jos vynai atsiduoda slyvomis, turi mažai rūgšties ir taninų. Pastaruoju metu vyndariai gamina turtingą, ekstahuotą vyno versiją, kuri visiškai nepanaši į ankstesnę.[3]
Barbera –Pjemonte ir PietųLombardijoje dažniausiai auginama raudonųjų vynuogių veislė, žinomiausia išAsčio irAlbos, irPavijos miestų apylinkių. Anksčiau Barbera vynai buvo "tai ką tu geri laukdamas Barolo. " Naujieji vyndariai panaikino šią taisyklę. Dabar vynai kruopščiai gaminami, ilgai laikoma Barbera vadinama „Barbera Superiore“, laikoma prancūziškosebarrique vadinama „Barbera Barricato“ ir yra skirta tarptautinei rinkai. Vynai atsiduoda vyšniomis, labai tamsios spalvos, turi maistui artimą rūgštumą.
Corvina – surondinella irmolinara rūšimis ši vynuogių rūšis sudaro garsiuosius Veneto vynus:Valpolicella irAmarone.Valpolicella vynas tamsios spalvos ir aštrūs. Kai vynuogės patiriapassito (džiuvimo procesas), vynas vadinamasAmarone, ir turi labai daug alkoholio (16 % ir daugiau), razinų, sirupo, slyvų kvapą. Kai kurieAmarones gali išsilaikyti 40+ metų ir daug kainuoja. 2009 m. gruodį labai vertinamasAmarone di Valpolicella vynas pagaliau gavo ilgai lauktą DOCG statusą.[4]
Nero d'Avola– beveik negirdėta tarptautinėje rinkoje rūšis, kilusi išSicilijos nesenai buvo pastebėta dėl slyvų kvapo ir saldžių taninų.Nero d’avola kokybė smarkiai pakilo.[5]
Dolcetto – vynuogių rūšis, auganti suBarbera irNebbiolo Pjemonte. Pavadinimas reiškia „saldūs mažiukai“ ir susijęs ne su vyno skoniu, o su tuo, kad labai lengva auginti vynuoges ir iš jų daryti vyną, kuris tiktų gerti kiekvieną dieną. Geram vyne jaučiamas laukinių gervuogių ir žolių kvapas.
Negroamaro – pavadinimas reiškia „juodą ir kartų“. plačiai auginama veislė, daugiausiai Puglijoje, tai pagrindinėSalice Salentino vyno dalis. Šis vynas aitrus, tamsiai raudonos spalvos.
Aglianico – laikoma „kilminga veisle iš pietų“, daugiausiai auginamaKampanijoje irBazilikatoje. Dėl graikiškos kilmės pavadinimo manoma, kad veislė atgabenta iš Graikijos. Vynai šiurkštūs, galingi ir aitrūs.
Sagrantino – veislė išUmbrijos, ji auginama tik 250 hektaruose, bet iš jos gaunami vynai (sumaišius suSangiovese gaunamasRosso di Montefalco, būna ir grynoSagrantino) žinomi visam pasaulyje. Tamsiai purpurinis, turintis daug taninų vynas gali būti laikomas daugybę metų.
Malvasia Nera – raudonojiMalvasia veislė iš Pjemonto. Saldus ir kvepintis vynas, kartais gaminamaspassito būdu.
Trebbiano – dažniausiai auginama balto vyno vynuogių veislė Italijoje. Ji auginama visoje šalyje, bet ypatingas dėmesys skiriamas Abrucijų irLacijaus vynams, kuriems priklausoFrascati. Dauguma jų šviesūs, lengvai geriami, bettrebbiano iš tokių gamintojų kaip „Valentini“ bręsta 15+ metų. Prancūzijoje veislė vadinamaUgni Blanc.
Moscato – daugiausiai auginama Pjemonte, daugiausiai ji naudojama truputį putojančiam (frizzante), pusiau saldžiamMoscato d’Asti. Ši veislė skiriasi nuomoscato giallo irmoscato rosa, vokiškų veislių, auginamųPietų Tirolyje.
Nuragus – senoviška finikiečių veislė, randama pietųSardinijoje. Lengvas ir rūgštus, geriamas kaip aperityvas tėvynėje.
Pinot Grigio – komerciškai sėkminga veislė (žinoma kaipPinot Gris Prancūzijoje), jos vynai pasižymi gaivumu ir švarumu. Kaip masinei produkcijai gaminamas vynas, jis suptilus ir švelnus, bet patyręs gamintojas gali jį padaryti sudėtingesniu. Pagrindinė problema – dėl verslo vynuogės surenkamos per anksti ir gaunamas vynas be charakterio.
Tocai Friulano – veislė tolimai susijusiSauvignon Blanc, jos vynuogių yra geriausiuoseFriuli vynuose, kuriuose daug mineralų. Dabar kyla ginčų dėl pavadinimo, nesEuropos Komisija pakeisti pavadinimą, kad nesimaišytų su Vengrijostokajumi.
Arneis– gaivi, gėlėm atsiduodanti veislė iš Pjemonto, kur auginama nuo XV a.
Malvasia Bianca– kita veislė plačiai auginama Italijoje, turinti daug variantų ir mutacijų. Skonis gali labai varijuoti.
Pigato– labai rūgšti veislė išLigūrijos, vynai sukurti taip, kad derėtų su jūros maistu.
Fiano – auginama pietvakarių Italijos pakrantėje, Vynai gaivūs, atsiduoda žolėmis.
Garganega– pagrindinė veislėSoave vynuose. Tai gaivus, sausas baltas vynas iš Veneto regiono. Tai labai populiarus vynas, kilęs iš Veronos apylinkių. Dabar yra 3500 skirtingų Soave gamintojų.
Vermentino– plačiai auginama Sardinijoje, randama Toskanos ir Ligūrijos pakrantėse veislė. Vynai ypač tinka žuviai ir jūros gėrybėms.
Verdicchio – auginamaCastelli di Jesi irMatelica apylinkėse Markės regione, iš jos gaminamas tokio pat pavadinimo baltasis vynas. Pavadinimas kilęs iš „verde“ (žalias). Vynai labai rūgštūs, su medaus užuomina.
