Ispanijos imperija (isp.Imperio Español) –XVI–XIX a. gyvavusi kolonijinė valstybė, sudaryta išIspanijos karalystės ir jos valdomų kolonijų visame pasaulyje, daugiausiaVakarų pusrutulyje.Ispanija kolonijine valstybe tapo XV–XVI a. atlikusi eilę labai reikšmingųgeografinių atradimų ir užvaldžiusi daugelį atrastų kraštų. Savo klestėjimo laikotarpiu Ispanijos imperija buvo viena galingiausių valstybių pasaulyje.
XV a. kaimyninėPortugalija,Henriko Jūrininko vadovaujama pradėjo gretimųAfrikos pakrančių ir salų tyrinėjimą ir kolonizaciją. Ispanai įsijungė į kovą dėl šių žemių.1402 m. jie pradėjoKanarų salų, apgyvendintųgvančių, užkariavimą. XV a. pab. susivienijusiosKastilijos irAragono karalystės nugalėjoKordobos kalifatą ir davė pradžią Ispanijos valstybei bei jos plėtrai.1492 m. italų kilmės jūrininkasKristupas Kolumbas, gavęs karalienėsIzabelės I paramą, išplaukė į vakarus ieškodamas Azijos, bet pasiekėKaribų salas.1493 m. popiežiausAleksandro VI buleInter caetera visos žemės 100lygų į pietus ir vakarus nuoAzorų beiŽaliojo Kyšulio salų buvo paskelbtos Ispanijos nuosavybe. Taip Ispanija įgijo teisę į milžiniškas, jai tuo metu dar nežinomas, teritorijas.1494 m. buvo sudarytaTordesilijo sutartis su Portugalija, pagal kurią portugalų valdos išplėstos 370 lygų, skaičiuojant nuo Žaliojo Kyšulio salų (taip portugalams atiteko rytųBrazilija).1506 m. ši sutartis patvirtinta popiežiaus buleEa quae pro bono pacis. XV–XVI a. vykusiuose Italijos karuose Ispanija sugebėjo išlaikyti savo įtaką Italijoje ir atrėmė Prancūzijos atakas.
1522 m. su Ispanijos laivynu plaukęsFernandas Magelanas pasiekėFilipinus. Nors jis ten žuvo, ispanai tęsė Filipinų ir aplinkinių teritorijų kolonizaciją. Kuomet ispanai bandė užimtiMolukus, jie susidūrė su portugalais.1529 m. buvo sudarytaSaragosos sutartis, pagal kurią nustatytos rytinės, Tordesilijo sutarties numatytos, ribos. Ispanijos žinioje atsidūrėOkeanijos salos ir Filipinai (nors iš tiesų pagal tikslią ribą Filipinai būtų turėję likti Portugalijai).1565 m.Migelis Lopesas de Legaspis įkūrė koloniją Filipinuose,Manila tapo svarbiu prekybiniu centru, per kurį į Europą buvo gabenamas Meksikos auksas. Į Ispanijos imperiją vėliau pakliuvo irGuamas,Marianos,Karolinų salos.
ValdantHabsburgų dinastijai, buvo Ispanijos imperijos aukso amžius. Popiežiaus remiama Ispanija aktyviai kovojo prieš tuo metu Europoje plintančiąreformaciją, o gausios pajamos iš užjūrio kolonijų lėmė finansinį klestėjimą. Ispanijos imperija buvo įvardinta „imperija, kurioje saulė niekad nenusileidžia“. Klestėjo barokinė architektūra, bažnytinis menas. Habsburgams pavyko nugalėti ir pažabotiPrancūziją, apgintiItaliją nuo osmanų antpuolių, sustabdyti reformacijos plitimą pietinėje Europoje.1581 m.Pilypas II Habsburgas tapo Portugalijos karaliumi.
Tačiau Ispanijos imperijos reikalai XVI a. pab. ėmė blogėti –Ispanijos Nyderlandai sukilo, juos parėmėAnglija, todėl Ispanija įsivėlė į karą su Anglija. Dėl rėmimosi vien iš kolonijų gaunamomis žaliavomis (auksu, sidabru, prieskoniais) Ispanija menkai vystė savo ekonomiką, be to, taurieji metalai greitai nuvertėjo, todėl šalis patyrė finansinį nuosmukį. Kolonijos ir prekybiniai laivai buvo nuolat puldinėjamipiratų. Negana to, šalis smarkiai nukentėjo nuomaro.1598 m. Ispanija sudarė taiką su Prancūzija, o1604 m. – su Anglija ir pabandė numalšinti Nyderlandų sukilimą. Ispanijos imperija pasiekė taikos laikotarpį –Pax Hispanica. Per tą laiką šalis sugebėjo finansiškai sustiprėti. Į valdžią atėjusPilypui IV vėl prasidėjo karingas laikotarpis – prasidėjo naujas karas su Nyderlandais. Ispanai siekė sutriuškinti olandus, kurie nuolat veikė prieš Habsburgus, platino protestantizmą ir finansiškai pirmavo prieš ispanų ir portugalų prekybininkus. Tačiau Prancūzija, valdantLiudvikui XIII ir kardinoluiRišeljė, rėmė Nyderlandus ir siekė nugalėti Habsburgus.1643 m. prancūzai laimėjoRokrua mūšį prieš ispanus. Jis dažnai laikomas Ispanijos aukso amžiaus pabaiga. Remiami prancūzų, prieš ispanus netrukus sukilo Portugalija,Katalonija irNeapolio karalystė.1648 m. baigėsitrisdešimtmetis karas, ir IspanijaVestfalijos taika pripažino Nyderlandų nepriklausomybę. Tačiau nors ir labai nukentėjusi, Ispanijos imperija atkovojo Kataloniją su Neapoliu ir1659 m. sudarėPirėnų taiką su Prancūzija.1668 m. ispanai buvo priversti pripažinti Portugalijos nepriklausomybę. Po devynerių metų karo Ispanija prarado Prancūzijai paskutines savo valdas Nyderlanduose.XVII a. Ispanijos imperija atsidūrė stagnacijoje – kitose Europos šalyse vyko ekonominės, socialinės reformos, aplenkusios Ispaniją.
XVIII a. pr. kilo Ispanijos įpėdinystės karas ir šalį pradėjo valdytiBurbonai. Naujasis karaliusPilypas V išsaugojo Ispanijos užjūrio imperiją, bet neteko praktiškai visų valdų Europoje – Neapolio,Milano,Sardinijos,Sicilijos,Savojos,Gibraltaro. Ispanai pabandė atgauti prarastas teritorijas, bet buvo sutriuškinti britų laivyno. Tuomet Burbonai nusprendė labiau įtvirtinti savo valdžią Amerikoje ir panaikino ten veikiančias pusiau autonomiškasjėzuitų misijas, buvo pakeista administracinė kolonijų sąranga, sudaryta naujaLa Platos vicekaralystė, labiau rūpintasi laivyno apsauga nuo piratų, pradėta kovoti prieš kontrabandą, sukčiavimą. Tai sukėlė sukilimų bangą Amerikoje (Tupak Amaru II, komunerų).
Naujos reformos leido vėl pasiekti finansinį stabilumą, Ispanijoje prasidėjo industrializacijos procesai, vėl pakilo tauriųjų metalų vertė. Nepaisant to, šalis ženkliai atsiliko nuo kitų to meto Europos galingųjų šalių. Pasitikėjimo suteikė atremti britų antpuoliai (1741 m. laimėtas Kartachenos mūšis), atkovotas Neapolis ir Sicilija.1750 m. buvo sudarytaMadrido sutartis, pagal kurią įtvirtintos Portugalijos ir Ispanijos imperijų ribos Amerikoje. Ispanai tebemėgino išplėsti savo imperiją ir kariavo su britais dėl įvairių žemių Šiaurės Amerikoje.
XIX a. tapo Ispanijos imperijos saulėlydžiu. Nors Burbonų valdymo laikais šalis atsigavo, ji jau nebesugebėjo konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Anglija ar Prancūzija.1805 m.Trafalgaro mūšyje anglai sunaikino Ispanijos laivyną, o1808 m.Napoleonas įsiveržė į pačią Ispaniją. Tai sukėlė greitą reakciją kolonijose Amerikoje – pradėjo kurtis chuntos, kelti sukilimai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos.1806 m. britai pabandė užimtiLa Platą, o vicekaralius iš karto atsitraukė. Tuomet vietiniai argentiniečiai, patys nugalėjo britus ir paskelbė savo krašto nepriklausomybę (Gegužės revoliucija). Tai tapo įkvėpimu kitiems Lotynų Amerikos kraštams. Iškilo tokie žemyno „išvaduotojai“ kaipSimonas Bolivaras,Chosė de San Martinas,Fransiskas de Miranda,Chosė Artigasas ir kt., kurių pajėgos platino separatizmo idėjas ir kovojo prieš imperijos pajėgas – rojalistus. Be to, iškilusiosJungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi šiaurinių Naujosios Ispanijos žemių okupacijų. XIX a. vid. Ispanija jau buvo netekusi praktiškai visų savo valdų Amerikoje – pasiliko tikKuba irPuerto Rikas. Imperijos pabaiga galima laikyti1898 m. įvykusįIspanijos-Amerikos karą – po jo Kuba paskelbė nepriklausomybę, o Puerto Rikas, Filipinai ir Guamas parduoti JAV.
Ispanijos imperijos dėkaispanų kalba tapo viena iš pasaulinių kalbų, ispanų kultūra tapo vienu pagrindiniųLotynų Amerikos kultūros pagrindų. Taip pat šios imperijos dėka išsilaikė ir Amerikoje bei Filipinuose buvo išplatintakatalikybė. Ispanai buvo vieni globalausimperializmo irkolonializmo pradininkų pasaulyje, pradėjo pasaulinę prekybą, į Senąjį pasaulį atvežė daug svarbių kultūrinių augalų.
.svg)
_Pillars_of_Hercules_Variant.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
_crowned.svg)
.svg)
.svg)
.svg)