 | Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturiišnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas,nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokitepatikimų šaltinių ir paremkite medžiagąišnašomis į šaltinius. |
| Ispaniškoji partija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ėjimai | 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rb5 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ECO | C60-C99 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Sukurta | 1490,Getingeno rankraštis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pavadinimo kilmė | IspanasRuy Lopez de Segura | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Motininis debiutas | Atvira partija | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Ispaniškoji partija (arbaRuy Lopez anglakalbėse šalyse) – šachmatų debiutas. Pirmieji ėjimai:
1. e4 e5
2. Žf3 Žc6
3. Rb5
Vienas populiariausių debiutų. Galima tokia daugybė variantų, kad šachmatų debiutų enciklopedijoje visi kodai nuo C60 iki C99 skirti vien tik jiems.
Ispaniškoji partija anglakalbėse šalyse vadinama ispanųXVI a. kunigoRuji Lopeso vardu. Jis šio ir kitų debiutų studijas aprašė 150 psl. knygoje „Libro del Ajedrez“ (1561 m.). (ši knyga turėjo ir kai kurių ezoterinių arba netgi nesąžiningų patarimų[reikalingas šaltinis], pvz., rekomenduojama padėti lentą taip, kad saulė šviestų į varžovo akis). Nors ir vadinamas Riuji Lopeso vardu, tačiau šis debiutas buvo žinomas dar anksčiau – aptinkamas1490 m. rašytame Getingeno rankraštyje.
Ispaniškoji partija nebuvo populiari, kolXIX a. viduryjeKarlas Janišas, rusų teoretikas, iš naujo neatrado jos galimybių.
Debiutas vis dar plačiai naudojamas, beveik visi žaidėjai jį yra naudoję tam tikru momentu (dviguba karaliaus pėstininkų pradžia labai paplitusi meistrų žaidime) ir daugelis šį debiutą žaidžia tiek baltais, tiek juodais.
Įprasta, kad baltieji trečiu ėjimu atakuojažirgą, kuris gina e5 pėstininką nuo f3 esančio juodųjų žirgo. Reikėtų pažymėti, kad baltųjų grėsmė laimėti juodųjų e eilėspėstininką su4. Rxc6 dc 5. Žxe5 yra iliuzinė – juodieji gali atsakyti5…Vd4, grasinant iškart 2 figūroms (šakutė): žirgui ir e4 pėstininkui ir laimint figūrą su gera pozicija.3.Rb5 tebėra geras ėjimas: išvystoma figūra, pasirengiama rokiruotei, ir sukeliama potenciali grėsmė (surišimas) juodųjųkaraliui. Tačiau kadangi trečias baltųjų ėjimas nereiškia neišvengiamos grėsmės, juodieji gali atsakyti daugybe būdų, iš kurių populiariausias 3…a6.
Populiariausia gynyba nuo ispaniškosios partijos –3…a6 (Morfio gynyba). Tai – labiausiai ištyrinėtas ispaniškosios partijos variantas. Yra ir kiti variantai, iš jų rimtai ištyrinėti šie:
