Ispanai (isp.Español) –Ispanijos tauta, šnekantiispanų kalba. Pačioje Ispanijoje dėl sudėtingos istorijos žmonės pripažįsta regioninę tapatybę.
Ispanų kalba atsirado iš viduramžiųKastilijos dialekto. Be jos yra keletas regioninių kalbų. Išskyrusbaskų, visos jos yraromanų kalbos. Dėl milžiniškos emigracijos ispanų protėvius turi daugybė žmonių visame pasaulyje, ypačLotynų Amerikoje.
Manoma, kad seniausi šiuolaikiniai žmonės į Ispaniją atvyko prieš 40-35 tūkst. metų.Iberai atvyko IV-III tūkst. pr. m. e. ir iš pradžių apsigyvenoViduržemio jūros pakrantėse.Keltai atvyko į IspanijąGeležies amžiuje. Šiaurės centrinės Ispanijos keltų gentys, kurios maišėsi su iberais, vadinamoskeltiberais. Be to tartesiečiai, o vėliau turdetanai apgyvendino pietvakarių Ispaniją ir sukūrė savitą kultūrą, kurią įtakojofinikiečiai.Graikai, finikiečiai irkartaginiečiai per kelis šimtmečius pakrantėje įkūrė savo kolonijas.Antrasis pūnų karas tarp Kartaginos irRomos vykoIberijos pusiasalyje.Romos respublika užkariavo Iberiją II-I a. pr. m. e. ir greitai tas žemes pavertė lotyniškai kalbančiomis provincijomis. Dėl romėnų kolonizacijos visos to regiono kalbos, išskyrusbaskų, priklausoromanų kalboms. Viena jų, kastiliečių kalba, tapo regionolingua franca ir kitose šalyse pradėta vadintiispanų kalba. Ispanija buvo svarbiRomos imperijos dalis, čia gimėTrajanas,Adrianas,Seneka ir Kvintilianas.
Alanų karalius Respendialas susvebais irvandalais409 m. įsiveržė į Ispaniją. Manoma, kad vandalai davė pavadinimąAndalūzijai, kuri anksčiau buvo vadinamaBetika. Dalis alanų ir vandalų, bendrai valdomųGeizericho, persikėlė į Šiaurės Afriką išstumtivizigotų, kurie apsistojoTulūzoje, rėmė romėnų kovą prieš alanus ir vandalus415-419 m. ir tris šimtmečius valdė Iberiją. Vizigotai buvo romanizuoti Rytų Europoje ir krikščionys, tad jie visiškai integravosi į romėnų-keltų visuomenę. Jie perėmė romėnų teisę ir struktūrą labiau nei bet kuri kita germanų gentis Vakarų Europoje išskyrusostgotus ir atsisakėarijonizmo. Svebai įsikūrė šiaurės vakarų Ispanijoje,Galesijos provincijoje, ir tarnavo romėnams kaip federatai. Tačiau kai alanai ir vandalai išvyko svebai perėmė aplinkinių sričių valdžią ir įkūrė Svebų karalystę.456 m. juos sumušė į Ispaniją atvykę vizigotai, o585 m. jie užkariavo Svebų karalystę, nes ši kurstė maištus vizigotų valdose. Svebai buvo pirmoji germanų gentis atsivertusi į katalikybę447 m. valdant karaliui Rechiarui.
711 m. į Ispaniją įsiveržė arabų armijos. Šias armijas daugiausiai sudarėberberai, joms vadovavo arabai, o bendrai juos vadino maurais. Jie užkariavo visą Ispaniją išskyrusAstūrijos karalystę šiaurėje. Musulmonų valdoma sritis buvo vadinamaAl-Andalusija. Jų valdymo trukmė truko nuo dvidešimt metų šiaurės vakaruose iki 781 metų pietuose. Pirmus tris šimtmečius krikščionys šiaurėje tik gynėsi, bet išnykūs arabų vienybei XI a. prasidėjoRekonkista, kuri baigėsi1492 m.
Pirmus du šimtmečius Al-Andalusiją valdė arabų mažuma. Kita mažuma buvožydai, čia gyvenę nuo romėnų laikų. X a. daug krikščionių priėmėislamą ir amžiaus pabaigoje šie atsivertėliai sudarė daugumą. Tačiau įsibėgėjant rekonkistai vyko atvirkštinis procesas. Galiausiai žydai ir musulmonai atsivertė įkrikščionybę arba buvo išvyti1492 ir1502 m. Moriskai, kurie buvo prievarta apkrikštyti, bet toliau kalbėjo, rašė ir rengėsi kaip arabai, buvo išvyti1609-1614 m.
842 m. į pusiasalį atvykovikingai.844 m. jie užpuolėKadisą. Krikščioniškose karalystėse jie susimaišė su ispanais, o Andalusijoje išlaikė savo kultūrą.
Kastilijos ir Aragono karalysčių unija ir Grenados užkariavimas suformavo šiuolaikinę Ispaniją.
XVI a. po Naujojo Pasaulio užkariavimo 240 tūkst. ispanų išvyko įAmeriką. Kitą šimtmetį prie jų prisidėjo 450 tūkst. tėvynainių[6]. NuoMeksikos irPeru užkariavimo ten vyko dauguma ispanų XVI a.[7]1850–1950 m. 3,5 mln. ispanų išvyko į tokias Amerikos šalis kaip Meksika[8],Argentina,Urugvajus,Čilė,Kuba. 94 tūkst. ispanų išvyko įAlžyrą XIX a. pabaigoje, 250 tūkst. ispanų gyvenoMaroke XX a. pradžioje.
.svg)
.svg)
.svg)
