Islamo religija atsirado VII a.Arabijoje, kaiMahometas suvienijoarabų gentis. Po jo mirties 632 m. buvo sumaištis, kam atiteks islamo bendruomenės vadovavimas. Kilus kivirčui tarpMedinosansarų irMekosmuhajirunų,Umaras ibn al-Katabas į sostą pasiūlėAbu Bakrą, Mahometo artimą draugą ir bendradarbį. Kitiems pritarus, Abu Bakras tapo pirmuojukalifu (išvertus – „įpėdiniu“) ir islamo bendruomenės lyderiu.
Abu Bakro neatidėliotina užduotis buvo atkeršyti už neseną pralaimėjimąBizantijos (taip pat žinomai Rytų Romos Imperijos pavadinimu) pajėgoms, nors iškilo didesnė grėsmė: sužinojusios apie Mahometo mirtį, arabų gentys pradėjo maištauti. Kai kurios gentys atsisakė mokėtiZakiato mokestį naujam kalifui, kuomet kitos kėlė savo reikalavimus. Abu Bakras greit paskelbė joms karą ir numalšino sukilimą. Šis nutikimas vadinamasRidos karais („Atskalūnų karai“).
Po Abu Bakro mirties 634 m. kalifu tapoUmaras ibn al-Chatabas, po joUtmanas ibn al-Afanas ir dar vėliau –Ali ibn Abi Talibas. Šie keturi kalifai vadinami „khulafa rashidūn“ (Teisingai Valdę Kalifai). Jiems valdant islamo valstybės teritorija smarkiai išsiplėtė. Dešimtmečiai karų tarp Bizantijos irPersijos išsekino abi puses. Ne tik, kad nebuvo įvertinta išaugusi nauja galia ir arabų kovos žirgai, bet ir vidinės kovos Bizantijoje atvėrė barbarams galimybę įsiveržti. Pasinaudodami šiom silpnybėm musulmonai užėmėSiriją irPalestiną (634–640 m.),Egiptą (639–642 m.) ir į rytus:Iraką (641 m.),Armėniją irIraną (642 m.), Transoksianiją ir netgi kinų Turkestaną.
Palyginus sujudaizmu arkrikščionybe, islamas jaunesnėreligija, tačiau patyrusi jau ne vieną schizmą bei reformaciją. Labiausiai išplitusios dvi šio tikėjimo šakos –sunitų iršiitų.Pastarieji vyraujaIrane, nemažos grupės gyvenaIrake (ypač tarpkurdų, nors esama ir arabų),Azerbaidžane,Afganistane, šiitinės kilmės alavitų denominacija turi valstybinį statusąSirijoje, kita šiitų pakraipa – zeiditai – vyraujaJemene.
Daugumoje arabų šalių, Turkijoje, Vidurinėje Azijoje, Pakistane,Bangladeše,Indonezijoje irMalaizijoje vyrauja sunitai. Šiitai labiau orientuoti į autoritetą, išpažįstašventųjų (ypatingai – pranašo Ali) kultą.
Esama ir daugiau atšakų, nepritampančių nei prie šiitų, nei prie sunitų, pvz., – charidžitai, kaip ir šiitai, suskilę į daugybę atšakų bei sektų. Islamo pagrindu kuriasi ir naujos, sinkretinės religijos:drūzai, ahmadija, JAV juodaodžių tarpe plinta islamo nacija, tikinti greita apokaliptine savosios rasės pergale.
Kai kuriose šalyse populiari radikali islamo šaka –vahabizmas.Saudo Arabijoje, taip pat irAfganistane prieTalibano valdžios, tai – oficiali islamo forma. Kai kuriose šalyse ši forma uždrausta (pvz.:Rusijoje). Vahabistai siekia išgryninti tikėjimą, pagrindinė idėja – tvirtas tikėjimas vienu Dievu, religiją stengiamasi išpažinti tokią, kokia ji buvo pranašoMahometo laikais. Taigi šioje šakoje atsisakoma bereikalingų ritualų, religinių švenčių. Taip pat neigiamas religijos modernėjimas, atsiradęs paskutiniais šimtmečiais. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje negalima rodyti vaidybinių filmų, siejant su žmogiškų atvaizdų draudimu, taip pat, pavyzdžiui,mirties bausmės vykdomos viešai, nes taip būta ir pranašo laikais.
Islamo menas labiausiai pasireiškėarchitektūroje,kaligrafijoje,tekstilėje,keramikoje,stiklo apdirbime. Šios meno tradicijos susiformavime didelę reikšmę lėmė religinės islamo tradicijos, draudžiančios vaizduoti žmogų, todėl daugiausia vaizduoti abstraktūs geometriniai, augaliniai motyvai (arabeska). Monumentaliojoje islamo architektūroje sukomponuoti ne tik architektūros, bet ir keramikos, kaligrafijos, tekstilės, stiklo menų laimėjimai, todėl daug islamo architektūros pastatų yra meno paminklai. Islamo architektūros pasiekimai geriausiai matomimečečių,mauzoliejų,rūmų,minaretų statybos tradicijose.
Lietuvoje 0,1 % gyventojų yra musulmonai. Nedideliu skaičiumi pasižymi ir kitos vidurio Europos šalys. Vakarų bei Šiaurės Europos šalyse islamas sparčiai plinta dėl pastarųjų dešimtmečių arabų migracijos, nors didžiausia dalis musulmonų Europos gyventojų atvyko apie 1960 m. bei vėliau devintajame dešimtmetyje.[6] Numatoma, kad 2020 m. bus 50 milijonų musulmonų gyvenančių Europoje arba 6,8 % visų europiečių. Europos mastu islamas yra antra didžiausia religinė grupė pokrikščionybės.[7]
Islamas Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos šalių, žinomas jau nuo viduramžių.Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei apėmus dabartinėsUkrainos žemes, į jos valdas pateko ir dalisKrymo totorių, išpažįstančių islamą. Dalis jų persikėlė į etnines lietuvių žemes, ypačVytauto Didžiojo laikais. Nors per ilgą laiką Lietuvos totoriai buvo gerokai asimiliuoti, prarado savo kalbą, tačiau išlaikė savo religiją. Dėl geografinės izoliacijos nuo kitų musulmonų, jų papročiai iš dalies skiriasi nuo kitųsunitų.
.jpg)
