 | Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturiišnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas,nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokitepatikimų šaltinių ir paremkite medžiagąišnašomis į šaltinius. |
Irano architektūra arbaPersijos architektūra – išIrano kilusiarchitektūra, turinti daugiau nei 7000 metų tradicijas ir paplitusi po pasaulį nuoTurkijos ikiIndijos, nuoKinijos ikiZanzibaro. Persiška architektūra apima pastatus nuo valstiečių būstų ir arbatos namų iki didžiausių ir įspūdingiausių statinių pasaulyje.
Irano architektūra atskleidžia didelę įvairovę, tiek struktūrinę, tiek estetinę, išvystytą remiantis tradicijomis ir tūkstantmečių patirtimi. Svarbiausi šios architektūrinės tradicijos bruožai yraskliautai irkupolai, suteikiantys sofistikuotągrožio,estetikos, didingumo vaizdinį.
NorsPersija dažnai buvo užkariaujama, padalijama, niokojama, ji sugebėjo išsaugoti bendrą, su niekuo nesumaišomą ir unikalią stilistiką. Irano architektūroje visad skiriamas dėmesys kokybei ir grožiui, netkaravansarajai, parkų paviljonai statomi ir dekoruojami taip, kad atitiktų tradicines persų estetikos normas.
Išskiriami 6 smulkesni Irano architektūros substiliai:
Statybinės medžiagos padiktavo architektūros stilistikos susiformavimą. Sunkūsmoliai ir suslėgtas bei išdžiovintaspurvas nuo seno buvo pagrindinės statybinės medžiagos Irane. Plastiškų medžiagų naudojimas suteikė daug improvizacinės laisvės vystant naujas architektūros formas. Irano architektūroje plačiai naudojama geometrinė simbolika, gausu grynų geometrinių formų: apskritimų, kvadratų, svarbi simetrija.
Irano architektūra pasižymi savo erdvės jausmu, sukuriamu naudojant paprastas bet masyvias formas. Labai būdingi aukštaarkiaiportalai, gaususkolonų naudojimas. Sasandų laikais itin paplitogonbadai – cilindriški, smailiu kupolu statiniai, statyti kaip mauzoliejai, minaretai.
Ikiislaminė Persijos architektūra išsivystė iš 3-4 tūkstančius metų Irano kalnyne gyvenusių tautų architektūros. Ji savo klestėjimo viršūnę pasiekėAchemenidų valdymo laikais, kuomet įkurti tokie miestai kaipPersepolis,Pasargadai,Sūsas. Jiems buv būdingi milžiniški, kolonomis paremti rūmai. Vėliau Partų ir Sasanidų laikais pradėti statyti masyvūs skliautiniai pastatai, dideli vientisi kupolai, išliko aukštų kolonų naudojimas.
Įspūdingiausias Senovės Persijos architektūros palikimas išlikęs Persepolyje,Ktesifone, Džirofte, Sialke, Pasargaduose,Firuzabade,Bame,Hatroje.
Į Persiją atėjusislamui, senasis architektūros stilius pritaikytas prie islamiško pasaulėvaidžio ir atsiskleidė naujomis formomis statant mečetes, mauzoliejus. Pradėti naudoti naujai meniniai elementai:mozaika,vitražas,kaligrafija, veidrodinė puošyba,stukas. Tuo pačiu, klasikinė Sasanidų architektūra smarkiai paveikė visąislamo architektūrą.
XV-XVII a. laikomi persų architektūros aukso amžiumi. Tuo laikotarpiu pastatyta daugelis įspūdingiausių mečečių, mauzoliejų, karavansarajų, turgų (bazarų), tiltų, rūmų. Tuo laikotarpiuIsfahanas tapo svarbiausiu architektūros madų diktuotoju ir puikiausiu persų architektūros pavyzdžiu. Tuo pačiu, kiekviename Irano regione formavosi saviti, tik tam kraštui būdingi stiliai.
Šiuolaikinė persų archtektūra pradėjo formuotis XX a. pr., valdantPehlevių dinastijai. Jai būdingos itin griežtos formos, monolitiškumas, tačiau yra ir senosios architektūros elementų. Persų įlankoje esančiojeKišo saloje statomas itin savitas futuristinis „Flower of the East“ kompleksas.
Irano architektūra kaip viena iš islamo architektūros formų plačiai paplito už Irano ribų: Šiaurės Indijoje,Vidurinėje Azijoje,Kaukaze, Turkijoje, Rytų Afrikoje. Irano architektai buvo gerai vertinami visame islamo pasaulyje ir kviečiami įvairių šalių valdovų statyti mečetes, rūmus, mauzoliejus. Žymiausi persiškos architektūros paminklai už Irano ribų yraTadž Mahalas,Džamo minaretas,Humajuno kapavietė,Samarkando,Bucharos,Šahrisabzo senamiesčiai,Derbento tvirtovė,Chodžia Achmedo Jasavio mauzoliejus.
