Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosielamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e.,Kyrui Didžiajam įkūrusAchemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąjasupervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavusAleksandrui Didžiajam.
Dabartinė Irano valstybė (vakarų iraniečių dialektuose tai reiškia „arijų šalis“, rytų iraniečių dialektuose atitikmuo –Aryana) yra teritorijoje, kuri Vakaruose ilgą laiką, iki 1935 m., vadinta Persija (pavadinimas kilęs iš graikiško Irano pavadinimoPersis). Geografinė padėtis tarpKaukazo šiaurėje,Arabijos pusiasalio pietuose,Indijos irKinijos rytuose beiMesopotamijos irSirijos vakaruose šalį padarė daugybės istorinių įvykių arena.
Irano kalnyne gyvenvietės pradėjo kurtis darIV tūkstantmetyje pr. m. e., daug anksčiau, nei iškilo Mesopotamijos civilizacija. Per regioną migravo įvairios gentys, o pirmieji valstybę čia sukūrėmedai (728 m. pr. m. e., sostinė –Ekbatana). Medai netrukus įsitvirtino visame Irane, sudarė sąjungą suBabilonu ir nugalėjoAsiriją, bei taip išplėtė savo valdas Mesopotamijoje. 553 m. pr. m. e. persų princasKyras II surengė sukilimą prieš medus ir užėmė Ekbataną. Taip Irano valdovais tapopersai.Achemenidų dinastijos valdoma Persijos imperija tapo didele ir galinga valstybe. ValdantKambizui II užkariautasEgiptas irEtiopija, o patys didžiausi užkariavimai pasiekti valdantDarijui I. Jo valdymo metu Persijos valdos driekėsi nuoIndo slėnio iki Balkanų, nuo Etiopijos irOmano ikiSyrdarjos ir šiaurinės Juodosios jūros pakrantės. Tuo metu atlikta pinigų reforma, šalis padalinta įsatrapijas,zoroastrizmas tapo valstybine religija. Mirus Darijui valstybėje prasidėjo chaosas ir ją 330 m. pr. m. e. užkariavoAleksandras Makedonietis. Po užkariautojo mirties didžioji Irano dalis atitekoSeleukidams, tačiau didelę dalį jų žemių užkariavopartai.
Achemenidų imperija savo klestėjimo viršūnėje
224 m. vietinis kunigaikštisArdaširas Papakanas surengė sukilimą prieš partus ir įkūrė Antrąją Persų imperiją bei tapoSasanidų dinastijos pradininku. Persai atkovojo didelę dalį romėnų užkariautų žemių, kariavo su klajoklių antpuoliais. VI a. užimtaAntiokija, Egiptas, dalis Arabijos pusiasalio, oBizantija buvo priversta mokėti duoklę persams. Vėliau šalis įsivėlė į karą su Bizantija, nusilpo ir užimta arabų.
Arabai Sasanidų imperiją puldinėti pradėjo632 m. ir per 20 metų ją užėmė bei prijungė prieKalifato. Arabai ėmėsi naikinti zoroastrizmą ir įvedė islamą taip smarkiai paveikdami persų kultūrą. Tuo pačiu, persų kultūros laimėjimai smarkiai prisidėjo prie arabų kultūros suklestėjimo.IX-X a. Irane suklestėjo persų literatūra, vis dažniau vyko sukilimai prieš arabų valdžią. X–XI a.seldžiukai nugalėjo arabus ir įtraukė Iraną įGaznevidų imperiją.XIII a. į Iraną įsiveržėMongolijos imperijos ordos. Tuo metu suniokoti miestai, kultūra, išžudyta daug gyventojų. Šalis kelis amžius valdyta mongolų chanų dinastijų.
XVI a. iš Azerbaidžano kilęs šachasIzmailas I įsiveržė į Iraną ir nugalėjo mongolų palikuonių dinastijas. Šalis priėmė islamo atmainą –šiizmą.Sefevidų dinastija atkovojo didžiąją dalį istorinio Irano žemių (nuo Tigro iki Indo). Ypač didelius karinius ir kultūrinius laimėjimus šalis pasiekė valdantAbasui Didžiajam.XVIII a. įvykdytas perversmas ir Sefevidų dinastiją pakeitėAfšaridai. Jos valdovasNadiršachas grąžino į šalį sunizmą, atkovojoKandaharą. XVIII a. pab. – XIX a. šalį valdė įvairios dinastijos, vėl įvestas šiizmas.
1906 m. Irane įvykdyta revoliucija ir įvestakonstitucinė monarchija. Valdant vakarų remiamamRezai Pahlaviui pradėta šalies industrializacija, modernizacija.II pasaulinio karo metu šachas atsisakė bendradarbiauti su sąjungininkais del naftos industrijos nacionalizavimo todėl bendros sovietų-anglų operacijos metu nuverstas. Tarybinė kariuomenė iš Irano išvesta 1946 m. Naujas šachasMohamedas Reza Pahlavis, remiamas Vakarų (žr.Operacija Ajax), ėmėsi šalies vesternizacijos ir islamo įtakos mažinimo. Tai sukėlė radikalių islamo organizacijų pasipriešinimą. Pahlavis kovodamas su oponentais uždraudė opozicines partijas, priešininkams taikė sankcijas. Naftos ir dujų gavybą visiškai kontroliavo užsienio kompanijos, Teherane suklestėjo prostitucija.
1979 m. šalyje įvyko revoliucija irAjatolos Chomeinio vadovaujami islamistai (daugiausia Teherano universiteto studentai) paskelbė Irano Islamo Respubliką ir įvedė teokratinę monarchiją. Pradėta aktyvi kova priešJAV (įkaitais paimti ambasados darbuotojai), dėl karo Afganistane prasidėjo konfrontacija su TSRS. 1980 m. kiloIrano-Irako karas dėl naftos telkinių Persijos įlankoje. Vakarų ir arabų šalių remiamas Irakas įsiveržė į Iraną, naikino taikius gyventojus cheminiais ginklais. Iranui pavyko antpuolį atremti, bandyta pasitelkiant Irako šiitus sukelti revoliuciją ir Irake. Karas baigėsi1988 m.
XX a. pab. Irano santykiai su Vakarų šalimis pagerėjo, tačiau konfrontacija su JAV ir Izraeliu išlieka. Iranas kaltinamas terorizmo rėmimu ir bandymais pasigaminti branduolinį ginklą.
Po islamo respublikos įkūrimo Irane susiformavo unikali politinė sistema:teokratinė respublika su visuotiniais rinkimais. Iranas yra vienintelė tarp islamo šalių, kurioje oficiali yrašiitų islamo pakraipa. Politinė sistema remiasi 1979 m. priimta konstitucija.[5]
Vykdomosios valdžios vadovas yra respublikos prezidentas, renkamas visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Prezidentas parenka vyriausybę. Prezidento pareigas šiuo metu einaMasudas Pezeškianas.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – 290 vietųIslamo Konsultacinė Asamblėja (Majles-e-Shura-ye-Eslami), renkama visuotiniuose rinkimuose.
Revoliucijos vadas (Rahbar), kurį paskiria Ekspertų Asamblėja iki mirties: ajatolaAli Chamenėjus (Ayatollah Ali Hoseini- Khamenei; paskirtas 1989 m.)
2005 m. Irano branduolinė programa tapo ginčų sutarptautine bendruomene objektu. Daug šalių, o ypačJAV reiškė susirūpinimą, kad Irano branduolinė programa gali branduolinės energijos panaudojimą civiliniais tikslais nukreipti į branduolinio ginklo kūrimą. Dėl toJT Saugumo Taryba įvedė Iranui sankcijas, kas lėmė dar didesnę šalies politinę ir ekonominę izoliaciją.
Iranas yra užmezgęs santykius su dauguma JT valstybių narių, išskyrusJAV irIzraelį. Pastarojo pripažinimą Irano valdžia atšaukė iškart po 1979 m. revoliucijos.[7] Taip pat Irano santykiai priešiški su kita islamiška valstybe –Saudo Arabija – dėl išsiskiriančių ideologijų (Iranas – islamiška šiitų respublika, Saudo Arabija – islamiška sunitų monarchija).[8] Šios dvi valstybės kariauja ne vienąkarą per trečiąsias šalis (pvz.,pilietinį karą Jemene). Dar priešiškesni santykiai buvo tarp Irano irSadamo Huseino valdomo Irako bei 1996–2001 m.Talibano valdomo Afganistano.
Tarp Lietuvos ir Irano diplomatiniai santykiai užmegzti dar1930 m., o 1933 m. Lietuva buvo akreditavusi savo pasiuntinį. Nuo2005 m. abi valstybės yra viena kitai akreditavusios ambasadorių. Teherane įsteigtas Lietuvos garbės konsulatas.
Didžioji šalies dalis kalnuota. Per šalį driekiasi keli dideli kalnagūbriai, o centre plyti didžiulis plokščiakalnis –Irano kalnynas, besitęsiantis į rytus,Centrinės Azijos link. Plokščiakalnio aukštis – apie 1220 m, klimatas čia karštas ir sausas, šiaurės rytuose ir rytuose driekiasi dvi dykumos:Dešte Keviras (18 000 km²) irDešte Lutas (daugiau kaip 166 000 km²). Jos užima beveik visus vidinių Irano kalnyno rajonų šiaurės rytus ir rytus. Apie Kaspijos pakrantę iškilęElburso kalnai, kuriuose yra aukščiausia Irano vieta –Demavendo ugnikalnis (5604 m). Ilgiausias Irano kalnagūbris –Zagrosas – driekiasi iš šalies šiaurės vakarų prie Armėnijos sienos, į pietus ir pietryčius palei Persijos įlanką su Arabijos jūros Omano įlanka. Zagrose daug viršūnių, kurių aukštis – daugiau 3000 m, o gilūs kalnų slėniai derlingi ir dirbami. Dėl šalies geofizinės padėties dažni žemės drebėjimai (panašiai kaip irTurkijoje ar vakarinėjeJAV pakrantėje).
Irano fizinis žemėlapis
Dėl sudėtingo reljefo Iranoklimatas įvairus. Didžioji šalies dalis yra tropinėje klimato juostoje, kur būdingas dykumų klimatas: karštos vasaros (temperatūra pasiekia 40 °C), šaltos žiemos (neretai nukrenta žemiau 0 °C), mažai kritulių (680–1700 mm, rytuose vietomis mažiau 100 mm per metus). Aukštikalnėse vėsiau. Kaspijos pakrantėje būdingassubtropinis klimatas, kur vasaros karštos ir drėgnos, žiemos šiltos ir sniegingos.
Dėl sausringo klimato upių tinklas nėra tankus. Dauguma ilgesnių upių yra šalies vakaruose ir priklausoŠat al Arabo baseinui (Karūnas,Dijala,Mažasis Zabas ir kt.). Pakaspijo upės trumpos, bet vandeningos. Kalnuose gausu nedidelių ežerų, o šiaurės vakaruose yra didelisUrmijos ežeras. Rytų dykumose gausu druskos ežerų ir druskapelkių.
53 % teritorijos užima pusdykumės ir dykumos, 27 % pievos, 9 % ariama žemė (iš jos 1/3 drėkinama), 11 % miškai. Miškai daugiausia pernelyg intensyviai naudojami. Tarp Elburso kalnyno irKaspijos jūros išlikę didelibukų miškai (Šomalis).
Iranas yra vienas didžiausiųnaftos eksportuotojų irOPEC narys. Naftos gavyba leido Iranui nuo XX a. 8-to dešimtmečio sparčiai vystyti ekonomiką.
Irano ekonomikai būdingas centralizuotas ekonomikos planavimas ir valstybės dalyvavimas naftos ir kitose didžiosiose įmonėse, smulki žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba. Šiuo metu vyriausybė yra paskelbusinafta besiremiančios ekonomikos diversifikacijos planą, nes šiuo metu ji labai priklauso nuo pasaulinės naftos kainos svyravimų. Dujų gavyba: apie 180 mlrd m³ per metus (4-ta vieta pasaulyje – 5 % pasaulio dujų gavybos).
Didžioji dauguma Irano elektros energijos pagaminama deginant dujas (75 %) ir naftą (18 %). Dar 7 % elektros energijos pagaminamahidroelektrinėse. Iranas taip pat diegia vėjo, geoterminės ir saulės energijos gavybą. 2010 m. planuojama paleisti Bušehro branduolinę jėgainę.
Dėl ilgų karų ir dabartinės politinės padėtiesturizmas Irane nėra labai išvystytas. Per metus šalį aplanko apie 1,5 mln. turistų. Daugiausia turistų atvyksta iš Vidurinės Azijos, iš Europos ir Šiaurės Amerikos – kur kas mažiau. Lankomiausi objektai yra musulmonųpiligrimystės centraiMešchedas beiKumas, taip pat savo architektūra žymusIsfahanas. Šalyje taip pat gausu archeologijos, architektūros paminklų, slidinėjimo, alpinizmo trasų.
Valstybinė kalba yra naujoji persų kalba, taip pat vadinamafarsi. Taiindoeuropiečių kalba bei didžiausiairanėnų kalbų grupės kalba. Persų kalbos gramatika yra dar naujesnė (t. y. paprastesnė) nei anglų kalbos. Nors persų kalba yra vienintelė oficiali šalies kalba, kuria šneka apie 58 % gyventojų, yra ir kitų svarbių kalbų.Azerbaidžaniečių irturkmėnų kalbomis kalba apie 26 %,kurdų kalba 9 %;lurų kalba 2 %; kitomis, tarp jų irarabų kalba – apie 1 %.
Imamo Rezos mauzoliejus MešchedeXVIII a. persųastroliabija
Šiitų pakraipos islamas yra valstybinė religija. Apie 95 % gyventojų yra musulmonai (89 % šiitų ir 6 % sunitų). Be musulmonų, yra ir armėnų bei asirų krikščionių, žydų, parsų, mandėjų, sikhų ir apie 300 000 Irane uždraustos ir eretiška paskelbtosbahajų religijos pasekėjų.
Irane susipynusios islamiškoji arabų bei ikiislamiškoji persų kultūros. Senovės Persijos meno, architektūros, mokslo laimėjimai perėjo įArabų pasaulį, o per jį nemažai paveikė ir Europos kultūrą.
Šalis žymi savoliteratūra. Persų literatūros tėvu laikomas X–XI a. poetasFirdousi, sukūręs persų epą „Šahnamė“ („Karalių knyga“). Didžiąją daugumą persų literatūros sudaropoezija. Ji naudota ne tik literatūros, bet ir mokslo, metafizikos darbuose. Ne tik Persijoje, bet ir Vakarų pasaulyje gerai žinomi poetai yraOmaras Chajamas irRumi. Kiti žymūs persų poetaiHafizas,Saadi,Nezami,Ataras,Sanajus,Naseras Chusravas,Džami.
Persijos imperija buvo viena svarbiausių pasaulyje architektūros, kaligrafijos, dailės, keramikos, audimo, metalo apdirbimo centrų. Nuo senovės žinomi ir labai vertinami rankų darbopersiški kilimai, aukso ir kitų tauriųjų metalų papuošalai, juvelyrikos dirbiniai, paveikslai, medžio, stiklo dirbiniai. Persiškai architektūrai būdingi masyviųkupolų,arkų elementai. Daug skirtingų laikotarpių Irano architektūros šedevrų išlikęIsfahano,Ardebilio,Persepolio,Bamo,Tebrizo miestuose. Vystoma ir šiuolaikinė monumentalioji architektūra.
Visuomenės socialiniame gyvenime didelę įtaką turi islamo tradicijos, tačiau daugelyje visuomenės sferų tebėra gajos ikiislamiškos Persijos tradicijos. Šalyje, ypač periferijoje galioja paprotinėšariato teisė, didelę valdžią turi vietosimamai. Svarbiausia šventė –Ašuros diena. Jos metu šiitai mini kankinioHuseino ibn Ali mirtį. Žmonės renkasi į gatves, meldžiasi, badauja, dalis žmonių plakasi.
Irano virtuvė jungia įvairių regionų kulinarines tradicijas. Paplitę mėsos (pvz.,kebabai), vištienos, žuvies patiekalai, patiekiami su ryžiais, įvairioms daržovėmis ir vaisiais. Kaip ir kituose Artimųjų Rytų kraštuose, naudojama didelė prieskonių įvairovė, tačiau patiekalai nėra aštrūs. Kaip gaivus užkandis dažnai vartojamasjogurtas.
Irane paplitusios įvairios sporto šakos. Šalis laikomapolo gimtine, čia nuo senų laikų paplitusioslaisvosios imtynės. Šiais laikais populiariausia sporto šaka yrafutbolas. Teherano apylinkėse esančiuose kalnuose įrengtos slidinėjimo trasos.
↑Guffey, Robert A. (2009).Saudi-Iranian Relations Since the Fall of Saddam: Rivalry, Cooperation and Implication for US Policy. RAND Corporation.ISBN978-0-8330-4657-4.
.svg)
_4.jpg)
