| Ingė Lukšaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1940 m. vasario 2 d.(86 metai) Kaune |
| Tėvas | Kazimieras Lukša |
| Motina | Meilė Lukšienė |
| Veikla | kultūrosistorikė, docentė, habilituota daktarė. |
| Organizacijos | Lietuvos istorijos institutas |
| Pareigos | vyresnioji mokslinė bendradarbė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Ingė Lukšaitė (g.1940 m.vasario 2 d.Kaune) –kultūrosistorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
TėvasKazimieras Lukša, motinaMeilė Lukšienė, brolis Rimtis Lukša, sesuoGiedrė Lukšaitė-Mrazkova, išsiskyrusi. Vaikai Julija Ikamaitė 1967 ir Austėja Ikamaitė 1973.1962 m.Vilniaus universitete baigė istorijos specialybę.1972 m. istorijos mokslų kandidatė,1993 m. – nostrifikuota humanitarinių mokslų daktarė.
1962–1964 m.Vilniaus rajonoTrakų Vokės aštuonmetės mokyklos mokytoja.1964–1967 m.Lietuvos mokslų akademijosIstorijos instituto aspirantė, 1967–1980 m. šio instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo1980 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.
1988–1990 m.Lietuvos dailės akademijos,1995–2002 m.Vytauto Didžiojo universiteto,2001–2007 m.Klaipėdos universiteto dėstytoja,Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.2003–2008 m.Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja.
Nuo1992 m. leidinių„Knygotyra“,„Liaudies kūryba“ bei serijos „Senoji lietuvių literatūra“ redakcijos kolegijos narė. Dalyvavo respublikinėse, tarptautinėse bei užsienio istorikų, knygotyrininkų ir bibliotekininkų konferencijose.
Nagrinėja Lietuvos XVI–XVII a. kultūrą, knygos ir bibliotekų istoriją. Tyrimų kryptys: Lietuvos kultūros istorija XV–XVII a.,reformacijos Lietuvos istorija (XVI–XVII a.). . Skelbia Lietuvos kultūros istorijos šaltinius: Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII a. – XVII a. Istorijos šaltinių antologija, viena sudarytojų ir rengėjų (1994 m.). ParengėAndriaus Volano „Rinktinius raštus“ (1996 m.),Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla” (t. 1 1999 m., t. 2 2004, t. 3 2006 m., t. 4 2011 m.).[1] Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių.