Naudojant šį žodį junginyje su konkrečios disciplinos vardu (pvz.,ekonominė informatika,bioinformatika ir panašiai) jis nurodo tam tikras informatikos specializacijas, kurios yra skirtos valdyti ir apdorotiduomenis,informaciją iržinias atitinkamos disciplinos ir kartu įtraukia informatikos koncepcijas bei teorijas į šias disciplinas. Analogiškai informatika turi ryšių subibliotekininkyste.
1957 m. vokiečių kompiuterių specialistasKarlas Šteinbuchas (Karl Steinbuch, 1917–2005) panaudojo žodįinformatika (angl.informatics) savo publikacijoje „Informatika: automatinis informacijos apdorojimas“ (vok.Informatik: Automatische Informationsverarbeitung)[2]. Lietuvių kalbos žodisinformatika kartais savo reikšme yra tapatinamas sukompiuterių mokslu. Tačiau „kompiuterių mokslas“ turi daugiaumatematinę prasmę.
Prancūzų kalbos žodįpranc.informatique1962 m. pirmą kartą panaudojoFilipas Dreifas (Philippe Dreyfus)[3] kartu su vertimu įanglų kalbą beiinformatica (itališkų, ispaniškų, portugališkų, olandų kalbas), naudodamas jį, kalbant apie kompiuterių taikymus, skirtus saugoti ir apdoroti informacijai.
Vystantis technikai, augant skaičiavimo operacijų apimčiai bei sudėtingėjant skaičiavimams ši informacijos apdorojimo sritis pradėjo varžyti žmones, todėl buvo palaipsniui vystoma skaičiavimo teorija ir technika.
Jau antikiniais laikais egzistavo skaičiavimus palengvinančios priemonės tokios kaipabakas arskaitliukai.XVI a. pabaigoje –XVII a. pradžioje buvo sukurti pirmieji mechaniniai skaičiavimo įrenginiai. Pirmąją mechaninę skaičiavimo mašiną, kuri galėjo atlikti sudėties ir atimties operacijas,1623 m. sukonstravo Tiubingeno universiteto profesoriusVilhelmas Šikardas (Wilhelm Schickard, 1592–1635).[4][5][6] Deja, ši mašina greitai sudegė.1642 m. prancūzasBlezas Paskalis (Blaize Pascal, 1623–1662), būdamas 19 metų, sukonstravo sumavimo mašiną –aritmometro prototipą. Tarp1837 ir1901 m.Čarlzas Babidžas (Charles Babbage, 1791–1871) – anglų matematikas ir išradėjas, padedantAdai Lovelasei (Ada Lovelace, 1815–1852)[7], suprojektavoSkirtumų mašiną, kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu. Apie 1900 m.IBM pardavė pirmąsiasperfokortines mašinas.[8] Tačiau visos šios mašinos buvo sukurtos atlikti atskirus uždavinius arba, geriausiu atveju, jų tam tikrą aibę.
Iki 1940 m. buvo sukurta ir kitų našesniųskaičiavimo mašinų, kurioms pavadinti buvo pradėta naudoti sąvoka „kompiuteris“. Kadangi tuo metu tapo aišku, kad kompiuteriai gali būti naudojami matematiniams skaičiavimams atlikti, taikompiuterių mokslas tapo platesnis nei bendraiskaičiavimas. Kompiuterių mokslas kaip atskira akademinė disciplina atsirado1960 m.[9]
Toliau plečiantis kompiuterių panaudojimui ir su jais susijusių uždavinių ratui, kompiuterių mokslas buvo praplėstas teorinėmis disciplinomis ir galiausiai iš jo1970 m. susiformavo ir buvo pripažinta informatika kaip atskira mokslo šaka. Iki tol informatika vystėsimatematikos,elektronikos ir kitų techninių disciplinų sudėtyje. Jos užuomazgų galima buvo rasti net irlingvistikoje. Pirmasis informatikos fakultetas buvo įkurtas1962 m.Pardų universitete.
Šis naujas terminas buvo priimtas naudoti visojeVakarų Europoje, išskyrus anglų kalboje, ir verčiant jo reikšmė atitinkaangl.computer science arbaangl.computing science žodžių reikšmę. Nors žodisangl.informatics yra laikomas sąvokosangl.computer science sinonimu.
Pirmasis lietuviškas kompiuteris „EVP80-2 Rūta“ buvo sukurtas1963 m.[10], vadovasGintautas Grigas. Prof.Laimutis Telksnys šeštajame dešimtmetyje sukūrė pirmąją Lietuvoje elektroninę skaičiavimo mašiną, vėliau ir pirmąjį Europoje rašto ženklus skaitantį automatą „Rūta-701“, kuris atpažindavo bei nuskaitydavo ir ranka rašytus ženklus. Su komanda sukūrė sistemą „LIEPA“ – skaitmeninio lietuvių kalbos atpažinimo bei elektroninio teksto skaitytuvą lietuvių kalba[11]. Lietuvoje informatikos terminas paplito nuo1986 m., kai mokyklose atsirado toks kursas.[12]
