Karolis V jaunystėjeImperatoriaus Karolio V karūnacija
Karolis buvo Filipo I Gražiojo ir Joanos Kastilietės sūnus bei Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės Kastilietės anūkas. Jis gimė Gente ir iki1517 m. gyveno Nyderlanduose, kur mokėsi pas Adrianą iš Utrechto, būsimąjį popiežių Adrianą VI. Mokėjoprancūzų irflamandų kalbas, vėliau išmoko irispanų kalbą.1506 m. po tėvo mirties Karolis paveldėjoNyderlandus ir Franš-Komte.1515 m. jis buvo paskelbtas pilnamečiu ir pradėjo valdyti Flandriją.
Po savo senelio Ferdinando mirties 1516 m. Karolis tapoKastilijos karaliumi kartu su savo motina ir taip pat paveldėjo Aragoną, Navarą, Grenadą, Neapolį, Siciliją, Sardiniją ir ispanų valdas Amerikoje. Jis buvo pirmasis monarchas karūnuotas Aragono ir Kastilijos karūnomis, dėl to laikomas pirmuoju Ispanijos karaliumi.1519 m., po kito savo senelio Maksimiliano mirties, jis paveldėjo Habsburgų teritorijas Austrijoje ir tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.
Karolis V vedė Izabelę, Portugalijos karaliaus Jono III seserį, o Jonas II šiek tiek anksčiau vedė Karolio seserį Kateriną.
Karolio V valdos buvo išskaidytos – Ispanijos, Italijos, Austrijos ir Nyderlandų valdos buvo atskirtos viena nuo kitos, o jų suvienijimui labiausiai trukdė Prancūzija. Savo valdymo metu Karolis kariavo keletą karų su Prancūzija, kurių pirmasis buvo šiaurės Italijoje 1521 m. 1527 m. jo kariuomenė nusiaubė Romą ir dėl šio įvykio sukėlė didelį popiežiaus nepasitenkinimą, bet tai sutrukdė popiežiui anuliuoti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Karolio teta Katerina Aragoniete.
1525 m. karo, kurį palaikė Anglija metu Karolis paėmė į nelaisvę Prancūzijos karalių Pranciškų I ir privertė jį pasirašytiMadrido sutartį, pagal kurią pripažintos Karolio pretenzijos į Šiaurės Italiją. Paleistas iš nelaisvės Pranciškus I sutarties nesilaikė.
1529 m.Kambrė sutartimi suPrancūzija ir Barselonos taika, pasirašyta su popiežiumi, buvo pripažinta, kad Karolis yra Šventosios Romos imperijos imperatorius ir jam leidžiama išlaikyti žemes užgrobtas Italijoje.
Karolio V valdos – Kastilija, Aragonas, Burgundija ir Austrija.Karolio V herbas
Ilgus metus Karolis kovojo suOsmanų imperija ir jos sultonu Suleimanu Didžiuoju. Osmanų pajėgų išpuoliai palei viduržemio jūros pakrantę grėsė Habsburgų valdoms ir taikai Vakarų Europoje. 1529 m. turkų skverbimasis iš pietryčių Europos pasiekė net Vieną.
1535 m. Karolis laimėjo svarbų mūšį Tunise, bet 1536 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I susivienijo su Suleimanu prieš Karolį. Nors 1538 m. Pranciškus I buvo įtikintas pasirašyti taikos sutartį, 1542 m. jis vėl susivienijo su osmanais. Sekančiais metais Karolis susivienijęs suHenriku VIII privertė Pranciškų I pasirašyti Krepi (Crepy) paliaubas. Dar vėliau Karolis pasirašė žeminančią sutartį su osmanais, norėdamas gauti atokvėpį po ilgų ir sekinančių karų.
Kaip Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V pakvietėMartiną Liuterį į Vormso suvažiavimą 1521 m. garantuodamas jam laisvę, jei jis atvyks. Tais pačiais metais jis pasmerkėLiuterį ir jo šalininkus, bet buvo pernelyg užimtas kitomis problemomis, kad rimtai pasipriešintų protestantizmo plitimui.
1545 m. Tridento susirinkimo pradžia žymėjo prasidedančią kontrreformaciją ir Karoliui pavyko patraukti keletą imperijos kunigaikščių į katalikybės pusę. 1546 m. jis pradėjo karą suŠmalkaldeno lyga ir nugalėjo Saksonijos kunigaikštį Joną Fridrychą, o 1547 m. įkalinoHeseno kunigaikštį Filipą. 1547 m. Augsburgo suvažiavime jis paskelbė kompromisą religiniais klausimais, kuris turėjo tenkinti ir katalikus ir protestantus. Pagal vadinamąją Augsburgo religinę taiką, paskelbtą 1555 metais, pripažinta kunigaikščių teisė laisvai pasirinkti katalikų ar Liuterio tikėjimą ir versti gyventojus jį išpažinti („Cuius regio, eius religio“).
1548 m. Karolis V sukūrė SeptyniolikaNyderlandų provincijų, kurios nepriklausė nei imperijai, nei Prancūzijai.
1555 m. spalį Karolis V perleido sūnuiPilypui II Burgundiją. 1556 m. sausio mėn. Karolis atsisakė Ispanijos sosto, kurį irgi perleido Pilypui II. Austrijos valdų paveldėtoju paskyrė brolį Ferdinandą II, kuris ir anksčiau rūpinosi austriškaisiais reikalais, kovomis su turkais. Karolis pasitraukė į vienuolyną Yuste, manoma, kad tuo metu jis kentė nuo nervinio išsekimo. Karolis mirė 1558 m. Po jo mirties Habsburgų valdos suskilo į dvi dalis.
.jpg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
