| Huronai | |
|---|---|
 Loreto rezervacijos huronai (1880 m.) | |
| Gyventojų skaičius | ~3600–4000 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos( Oklahoma, Kanzasas) Kanada( Kvebekas) |
| Kalba (-os) | anglų,prancūzų,huronų† |
| Religijos | krikščionybė ir kt. |
| Giminingos etninės grupės | kitiirokėzai (mohaukai,onondagai,saskuehanokai,tuskarorai,senekai ir kt.) |
 Vikiteka: | Huronai |
Huronai (angl.Huron people, sav.Wyandot) –indėnų tauta, priklausantiirokėzams. Dabar gyvena daugiausiaKanadoje – buv. Loreto rezervacijoje prieŠv. Lauryno upės (dab.Kvebeko miesto dalis), taip patJAV, Viandotų rezervateOklahomoje irKanzase. Populiacija – apie 3600 žmonių,[1] dauguma maišytos kilmės. Huronų (viandotų) kalba (irokėzų šeima) išnyko1972 m., dabartiniai huronai kalba angliškai ir prancūziškai. Dauguma tikinčiųjų –krikščionys (Kanadoje daugiausiakatalikai).
XVII a. pr. huronai sudarė 5 genčių sąjungą, jų populiacija galėjo siekti 20–30 tūkst. žmonių. Užėmė žemes tarpHurono irOntarijo ežerų, o labiausiai susitelkę buvo tarpDžordžiano įlankos (Hurono ežero šiaurės rytinė dalis) irSimko ežero. Šis kraštas dar vadintas Huronija ir apėmė daugiausia dabartinęOntarijo provinciją.
Nuo XVII a. pr. huronai vertėsi prekybakailiais, tarpininkavo tarp prancūzų pirklių iralgonkinų kailių pardavėjų. Prancūzai jiems suteikė huronų vardą (spėjama, kad iškraipę algonkinųIrri-ronon – „Erio tauta“, arba nuopranc.hure „šernas“). Dėl epidemijų huronų skaičius sumažėjo iki 10 tūkst., oIrokėzų lygos priešų antpuoliai XVII a. vid. sunaikino huronų konfederaciją. Po pralaimėjimo, huronai paliko savo gimtąsias žemes – daug jų asimiliavosi su kitais irokėzais, dalis susijungė su kaimynais petunais į vajendatų gentį. JieXIX a. buvo iškeldinti į šiaurės rytų Oklahomą.
Kita dalis huronų, padedamijėzuitų misionierių, persikėlė į Loreto rezervaciją prie Šv. Lauryno upės. Loreto huronai ilgą laiką išlaikė tradicinę gyvenseną – gyvenoilguosiuose namuose, vertėsi žemės ūkiu, dalis laikė karves. Nuo XVIII a. pradėjo pardavinėti suvenyrus, rankdarbius. Iki XIX a. pab. dar vertėsi sezonine medžiokle, o žemdirbystę pakeitė amatai ir darbas pramonėje.
Huronams būdinga kultūra šiaurės rytų Šiaurės Amerikos indėnų kultūra. Tradiciškai vertėsikapline-lydimine žemdirbyste (kukurūzai,ankštiniai,moliūgai) iržvejyba (eršketai,lydekos,upėtakiai), vėžlių ir moliuskų gaudymu, mažiaumedžiokle irrankiojimu.
Pagrindinis mėsos šaltinis huronams buvošuniena. Vertėsi tarpgentine prekyba, bet tarpusavyje neprekiavo.
Huronai skirstėsi į 8 matrilinijinius toteminius klanus, pavadintus gyvūnų (vėžlio, vilko, lokio, bebro, elnio, gyvatės, vanago, dygliatriušio) pavadinimais. Vietinės klanų šakos buvo valdomos vadų (bendrojo ir karo). Rinkdavosi genties ir genčių sąjungos tarybos. Vadų autoritetą nulemdavo asmeniniai pasiekimai. Karo belaisvius vesdavo per apeiginius kankinimus ir paaukodavo.
Keletas mažųjų šeimų gyvendavo bendrame ilgajame name, vedė bendrą ūkį. Gyvenvietės būdavo įtvirtintos, kartais turėdavo iki 100 ilgųjų namų, apgyvendintų skirtingų giminių.
Tradicinei huronų tikybai buvo būdingasšamanizmas, tikėjimas saulės, mėnulio, dangaus dievais. Kas 8–12 metų minėdavo mirusiųjų dieną – mirusiųjų palaikus perlaidodavo į bendrą kapavietę.
Dabar dauguma huronų gyvena miestuose, dirba samdomus darbus, yra smulkiųjų verslininkų, inteligentijos atstovų. Smarkiai asimiliavęsi. Gamina brezentineskanojas,sniegpadžius.[2]
wya Duomenys apie kodu „wya“ žymimą kalbą svetainėjeethnologue.com
| |||||||||||||||||||||||||||||||
