Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Huculai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Huculai
Huculai trembitininkai (1930 m., Lenkija)
Huculai trembitininkai (1930 m., Lenkija)
Gyventojų skaičius~51 400
Populiacija šalyseUkrainos vėliava Ukraina:
21 400

Rumunijos vėliava Rumunija:
30 000

Kalba (-os)ukrainiečių,rumunų
Religijosstačiatikybė
Giminingos etninės grupėsboikai,lemkai,ukrainiečiai

Huculai (ukr.гуцули, vns.гуцул;rumun.huţuli, vns,huţul) –Karpatų kalniečiųukrainiečių etninė grupė[1]. Kartu sulemkais irboikais laikomi Karpatų tikraisiais vietiniais gyventojais.

Gyvena:

Pagal 2001 m. Visos Ukrainos gyventojų surašymą 2001 metais 21 400 Ukrainos gyventojų save laikė huculais.[2].

Iki 1945 m. huculai buvo suskaldyti. Iki Pirmojo pasaulinio karo (nuo 1867 m.) jie priklausė Austrijai-Vengrijai, o po Pirmojo pasaulinio – Lenkijai, Rumunijai ir Čekoslovakijai.

Pavadinimo etimologija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pavadinimohuculai kilmę aiškina kelios hipotezės:

  • kilęs išrumun.hoţ, hoţul 'vagis';
  • kilęs iš slaviško žodžiokochul 'bastūnas, migrantas', nes seniau jų gyvenimo būdas buvo pusiau klajoklis;
  • kilęs iš tiurkų ogūzų gentiesUzy pavadinimo;
  • kilęs išDidžiosios Moravijos kunigaikščio Hecilos (Hetsyla) vardo.[3]

Kilmė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Huculų kilmę aiškina kelios hipotezės:

  • Huculai yrabaltųjų chorvatų, kurie gyveno šiame regione IV–XII a., arba slavų gentiesuličių, kuriepečenegų spaudžiami pasitraukė iš ankstesnės gyvenamosios vietos priePietų Bugo, palikuonys.[4] Huculai laiko save ukrainiečių tautos dalimi, nors save išskiria kaip subetnosą.[5]
  • Huculai buvo ankstyvieji neromanizuotitrakai ardakai, kurie vėliau asimiliavosislavų aplinkoje.
  • Huculai buvo paskutiniai romanizuoti dakai. Rumunų poetasMihai Eminescu, gyvenęsBukovinoje ir sutikdavęs huculus, tikėjo, kad huculai yra kilę iš suslavėjusių laisvųjų dakų.
  • Huculai yra laisvųjų dakų irgotų, kurie kartu gyveno Bukovinoje, mišinys.

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Nuo seno pagrindiniai huculų verslai buvo galvijininkystė kalnų ganyklose, miško verslai, medienos plukdymas kalnų upėmis. Sodininkystė ir daržininkystė buvo antraeilis pragyvenimo šaltinis. Išvystyti dailieji amatai – medžio drožyba ir deginimas, odos ir vario dirbinių gamyba, puodininkystė, audimas.

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Tautiniai huculųmuzikos instrumentai:

Išlikęšamanizmo likučiai.[6][7]

Tradicinei huculų kultūrai atstovauja spalvingi ir sudėtingi amatų dirbiniai – drabužiai, skulptūra, medžio drožiniai, metalo gaminiai, dembliai, keramika,margučiai (ukr.писанка). Dailiaisiais amatais, dainomis bei šokiais užsiima ir huculai, gyvenantys kitose šalyse.

Ukrainos huculų kultūra labai artima kaimyninės Vakarų ir Pietvakarių Ukrainos kultūrai.[8], ypač lemkų ir boikų. Šios grupės taip pat panašios į kitas kalniečių slavų grupes, pvz.,goralus Lenkijoje ir Slovakijoje. Huculų kultūra panaši ir įvalachų kultūras –Moravijos valachus Čekijoje ir valachus Rumunijoje.[9]. Daugelis huculų yraunitai arstačiatikiai.

Huculų bendruomenės tradiciškai užsiima miškininkyste ir miškakirtyste, galvijininkyste ir avininkyste. Manoma, kad huculai išvedė arklių veislę, vadinamąhuculų poniai.

Vienu svarbiausių vyrų huculų atributų laikomas ilgakotis kirvukas.

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Keliaujantys huculai (Galicija, 1872 m.). Litografija
    Keliaujantys huculai (Galicija, 1872 m.). Litografija
  • Huculai
    Huculai
  • Huculė
    Huculė
  • Huculių vestuvinės suknelės (2005 m.)
    Huculių vestuvinės suknelės (2005 m.)


Vikiteka: Huculai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Encyclopedia of Ukraine:Hutsuls
  2. Численность лиц отдельных этнографических групп украинского этноса и их родной язык[neveikianti nuoroda]
  3. „Hutsulshchyna: The Name and Origin“. KosivArt. Nuoroda tikrinta2008-07-23.
  4. „1. ВСТУПНІ ЗАВВАГИ. Юрій Шевельов. Історична фонологія української мови“ (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta2008-07-23.
  5. „На Закарпатті Рахівська районна рада рада звернулася з протестом до Президента та Генпрокуратури проти рішення обласної ради про визнання національності "русин" - UA-REPORTER.COM“ (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta2008-07-23.
  6. inosmi.ru: Незнакомые соседи?Archyvuota kopija 2009-05-23 išWayback Machine projekto.
  7. Von Johannes Voswinkel. Die fremden Nachbarn
  8. Dress
  9. [1]Archyvuota kopija 2014-01-12 išWayback Machine projekto.
Ž  A  R
Europos tautos
Romanai
Germanai irkeltai
Slavai
Kiti indoeuropiečiai
Ne indoeuropiečiai
Svarbiausios diasporos
Paryškintos tautos, sudarančios daugumą bent vienoje Europos valstybėje
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Huculai&oldid=7454926"
Kategorijos:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp