Darbštusis žmogus (Homo ergaster) – išnykusižmonių genties rūšis. Tai dvikojisprimatas, priklausantishominidų šeimai iržinduolių klasei. Jis pasirodėAfrikoje prieš 1,8 mln. metų dėkaHomo habilis arbaHomo rudolfensis evoliucijos. Laikomas tarpine grandimi tarpaustralopiteko ir stačiojo žmogaus (Homo erectus), taip pat kartais aprašomas kaippitekantropo afrikietiškasis porūšis (homo erectus ergaster). Tačiau vis daugiau tyrinėtojų linkę jį atskirti nuo neafrikiečių žmogaus giminės atstovų, gyvenusių laikotarpyje prieš 1,8–1,5 mln. metų –Homo ergaster egzistavimo laiku.[1][2][3]
Naujojo hominidofosilijos aptiktos1971 m. šiaurėsKenijoje, smėlėtame Koobi–Fora kyšulyje rytiniameTurkanos ežero krante. Neblogai išsilaikiusį apatinįžandikaulįantropologai palaikė priklausius stačiajam žmogui, tačiau po detalesnių tyrimų1975 m. radinį priskyrė naujai rūšiai – darbščiajam žmogui. Čia pat surasta moterskaukolė. Šis radinys viename sluoksnyje su australopiteku (Australopithecus boisei) pirmą kartą paneigė linijinėsevoliucijos idėją, pagal kurią nėra galimas dviejų evoliuciškai giminingų rūšių egzistavimas tuo pačiu metu (Leakey, 1976).
1984 m. Kenijoje prie šio ežero rastas apie 13–14 metų paauglio skeletas (išsilaikymas 80–90 %), datuojamas 1,6–1,5 mln. metų amžiumi. PavadintasTurkanos berniuku (Turkana Boy). Suaugusiems individams būdingas neįprastai didelis ūgis – 180 cm – kur kas didesnis už vėliau gyvenusiusHomo heidelbergensis irneandertaliečius.
Prie Turkanos ežero rasti ir senoviniai suakmenėję pėdsakai, kurių amžius – 1,5 mln. metų.[4] Tai yra ankstyviausias žinomas įrodymas, jog šiuolaikinio žmogaus dvikojai protėviai vaikščiojo kaip žmonės. Nustatyta, kad šiuos atspaudus palikusiospėdos pagalanatomiją beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinio žmogaus. Kenijoje rastiHomo ergaster arba ankstyvosios atmainosHomo erectus buvo pirmieji hominidai, kurių ilgoskojos ir sutrumpėjusiosrankos atitinka dabartinio protingojo žmogaus (Homo sapiens) kūno proporcijas. Pagal sudarytą skaitmeninį modelį suakmenėję pėdsakai buvo objektyviai palyginti su dabartinių žmonių ir kitų iškastinių hominidų pėdsakais.Homo ergaster pėdos skliautas jau buvo gerai išsivystęs, o kojųpirštai trumpi, panašūs į dabartinių žmonių. Šie požymiai paprastai siejami su gebėjimu vaikščioti dviem kojomis. Čia gyvenusių individų kojųnykščiai buvo nukreipti lygiagrečiai kitiems pirštams – kitaip negužmoginių beždžionių, kurių atsilošę nykščiai padeda įsikibti į medžių šakas.
Gyveno Afrikos savanose ir buvo pirmasis primatas, užsiimantismedžiokle irrankiojimu. Manoma, jų gyvensena priminė labiauH. Sapiens bendruomeninį gyvenimą nei ankstyvesnių žmonių protėvių. Laikoma, kad jiems buvo būdinga veiklų pasidalijimas tarp lyčių irmonogaminiai santykiai. Sumažėjęslytinis dimorfizmas įvardijamas to priežastimi. Galėjo būti seniausias homininas, naudojęs ugnį. Sprendžiant iš kaklo slankstelių galėjo būti pirmasis hominas išmokęs reikšti žmogiškus balsus. Nors nėra įrodymu, tačiau spėjama, kadH. Ergaster galėjo turėti gebėjimą naudoti simbolius mintims ar jausmams perteikti vaizduojamajame mene. Kartu su jų palaikais randamiAcheulio kultūros įrankiai (ankstyviausi žinomi universalūs akmeniniai rankiniai kirtikliai).[1][2]
