Stačiasis žmogus (Homo erectus) – išnykusižmonių genties rūšis. Ar ši rūšis buvo tiesioginiai dabartiniųžmonių protėviai, kol kas nėra aišku.[1][2][3]
Homo erectus atstovai emigravo išAfrikos ankstyvojopleistoceno laikotarpiu prieš maždaug 2 mln metų ir pasiskirstė per didžiąją dalįSenojo pasaulio regiono, iki pat Pietryčių Azijos. 1,8 ir 1 mln. metų senumo palaikai buvo aptiktiAfrikoje (pvz.,Turkanos ežeras,Olduvajaus tarpeklis),Europoje (Gruzija,Ispanija),Indonezijoje (Trinilas, Sangiranas),Vietname,Kinijoje (Šaansi).
Homo erectus buvo vidutinio ūgio (vyrai – apie 180 cm, moterys – 155 cm), smegeninės talpa apie 1000 cm³ (700–1200 cm³), pačios smegenys, ypač kalbos sritys, artimesnės šiuolaikiniam žmogui; veido santykinis dydis mažesnis, neguHomo habilis, tačiau veidas prognatiškas; labiau išgaubtas kaukolės skliautas, dantų sandara artimesnė dabartiniam žmogui, tačiau apatinis žandikaulis dar be smakro kyšulio. Galūnių kaulai nesiskyrė nuo Homo sapiens, tik buvo stambesni ir su ryškesnėmis raumenų prisitvirtinimo vietomis. Lyginant su ankstesnėmis formomis,Homo erectus pasižymėjo smulkesniais dantimis, stambesnėmis smegenimis, didesniu ūgiu ir mažesniu lytiniu dimorfizmu. AnkstyviejiHomo erectus labai panašūs į vėlyvąsiasHomo habilis formas.
 | Šis suteriologija susijęs straipsnis yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |
