Hermis Trismegistas (sen. gr. Ἑρμῆς ο Τρισμέγιστος,lot.Mercurius ter Maximus) – mitinis filosofas, pranašas, sinkretinėdievybė, kurioje persipina graikų dievoHermio ir egiptiečiųToto bruožai. Hermis Trismegistas laikomashermetizmo mokymų sistemos pradininku. Jo epitetasΤρισμέγιστος arbaTermaximus reiškia „trigubai didis“.
Ankstyviausias Hermio Trismegisto paminėjimas randamas pasCiceroną, kuris mini esant penkisMerkurijus, iš kurių vienas, garbinamas fenetų, nužudęsArgą ir dėl to pabėgęs į Egiptą, kur mokęs žmones rašto ir įstatymų; egiptiečiai tą Merkurijų, pasak Cicerono, vadina Totu.[1]Ptolemajų Egipte Hermiu Trismegistu vadinamas senovės egiptiečių išminties dievas Totas, kurio daugialypis paveikslas dar asirų ir ankstyvosios persų Achemenidų imperijos helėnų vaizduotėje susiliejo suHomero aprašytojo dievų pasiuntinio Hermio paveikslu. Viena vertus, Totas-Hermis suvokiamas kaip dieviškasis archetipas, kaip provaizdžių, metafizinių pradų bei teofanijų kompleksas, kita vertus, jo vardu skalbiama, įteisinama ir palaikoma įvairių filosofinių, kosmologinių, gramatologinių, liturginių ir maginių tradicijų tąsa. Tradicija archetipinės autorystės principu Hermiui Trismegistui priskiria daugybę išlikusių ir neišlikusių veikalų: „Hermetinį rinkinį“, „Asklepiją“ („Tobulą Mokymą“), taip pat įvairias užuominas ankstyvųjų krikščionių tekstuose.
Hermį Trismegistą kaip senovės išminčių, filosofą mini tokie ankstyvieji krikščionių autoriai kaipLaktancijus,Augustinas,Klemensas Aleksandrietis. Krikščionių raštuose Hermis, viena vertus, pasmerkiamas, išjuokiamas, paverčiamas velniu, kita vertus – tampa pavyzdiniu krikščioniškųjų dorybių įkūnitoju, ezoterinės filosofijos skelbėju, netgi savotišku „Kristaus atvaizdu“. Laktancijus Hermį Trismegistą laiko anksčiau užPitagorą arPlatoną gyvenusiu pranašu, numačiusiu krikščionybės atėjimą. Jau pirmaisiais krikščionybės amžiais Hermis-Žodis buvo lyginamas su Kristumi-Žodžiu (Logosu).
PasakV a. neoplatonikoMarcijano Kapelos, Merkurijus yraJupiterio žodis, o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth); „septyni laisvieji menai“, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapatausIntelekto.
Hermio Trismegisto paveikslas vėl tapo svarbusrenesanso epochoje, kai1463 m. buvo išverstas „Hermetinis rinkinys“. Jį išvertęsMarsilijus Fičinas laikė Merkurijų „vienintelės senovės teologijos“ (prisca theologia) pradininku ir Platono mokytoju. Kaip vieną iš Išminties grandinės pradininkų, Hermį (tapatinimą su pranašuIdriu) mini ir islamosufijai, tarp jų –Suhravardis. Iš islamo Hermį kaip „filosofų tėvą“ perima ir alchemikai: pavyzdžiui,Rodžeris Beikonas teigia buvus 3 Hermius:Enochą,Nojų ir egiptiečių karaliųHermes Mercurius Triplex, kuris sukūręs visąalchemiją irtalismanų magiją. Hermis-Merkurijus kaip anapus regimosios Saulės slypintis dieviškojo Intelekto pranašas buvo svarbus maginėje-heliocentrinėjeDžordano Bruno kosmologijoje. Hermis Trismegistas sietas ir su astrologija, laikytas Zodiako ženklų valdovu, taip pat sietas su gydomaisiais augalais. Hermiui Trismegistui priskiriamame kūrinyje „Pikatrikse“ vaizduojama kosminė hierarchija kaip stebuklingas Hermio Trismegisto miestas.[2]
Iki pat XVIII a. Hermis Trismegistas laikytas istorine asmenybe.
