Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Hermann Göring

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hermanas Vilhelmas Geringas
vok.Hermann Wilhelm Göring
1945 m. sausį
Gimė1893 m. sausio 12 d.
Rozenheimas,Aukštutinė Bavarija,Bavarija,Vokietija
Mirė1946 m. spalio 15 d.(53 metai)
Niurnbergas
TėvasHeinrichas Ernstas Geringas
MotinaFranziska Tiefenbrunn
Sutuoktinis (-ė)Carin von Kantzow
Emmy Sonnemann
VaikaiEda Gering
PartijaNSDAP
Žinomas (-a) užAukšto rangonacistas
Žymūs apdovanojimai

Pour le Mérite
Didysis Geležinio Kryžiaus kryžius

VikitekaHermann Göring
Parašas

Hermanas Vilhelmas Gioringas (vok.Hermann Wilhelm Göring,1893 m.sausio 12 d.Rozenheime1946 m.spalio 15 d.Niurnberge) –karo nusikaltėlis,Nacistinės Vokietijos politikas ir karinis vadovas. Antrasis asmuo poAdolfo Hitlerio ir jo įpėdinis,nacių partijos (NSDAP) lyderis.[1]

1932–1945 m. VokietijosReichstago prezidentas irTrečiojo Reicho ministras.Antrojo pasaulinio karo metu buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas.[1] Atsakingas užkoncentracijos stovyklų irgestapo (nacių slaptosios policijos) sukūrimą. Ją perdavėSS vaduiHeinrichui Himleriui. 1941 m.Reinhardui Heidrichui įsakė suorganizuotigalutinį sprendimą nužudyti milijonusžydų (Holokaustas) irlenkų.

Vienas iš 25 asmenų, teisiamųNiurnbergo tribunole. 1946 m. spalio 1 d. užkaro nusikaltimus nuteistaspakarti, tačiau likus ~3 valandoms iki pakorimo, nusižudė prakąsdamas stiklinękalio cianido kapsulę.[2]

Ankstyvieji metai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Hermanas Geringas 1907 m.

Hermanas Gioringas gimė Ernsto Heinricho Gioringo ir Franciskos Gioring šeimoje 1893 m.Rozenheime,Aukštutinėje Bavarijoje. Tėvas buvo teisėjas, kurį 1885 m. VokietijoskanclerisOtas von Bismarkas paskyrė pirmuojuPietvakarių Afrikos (šiandien –Namibija)reichskomisaru (generalgubernatoriumi).[3]

Turėjo du brolius Albertą Gioringą ir Karlą Ernstą Gioringą, bei dvi seseris Olga Teresę Sofiją Gioring ir Paula Elizabet Roza Gioring.[4]

Pirmuosius trejus gyvenimo metus praleido motinos draugo namuose, nes Gioringo tėvas buvo Namibijoje.[3] Nuo 1901 m. gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino, su kuriuo jo motina turėjo romaną, dvare.[5] Lankė mokyklasFiurte irAnsbache. Žaidimai, kuriuos jis žaidė vaikystėje, visada buvo apie karą.[6]

1905 m. įstojo į karo mokykląKarlsrūhėje. 1912 m. išlaikėabitūrą ir karininko egzaminą. Tada išvyko įBavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-oji pėstininkų divizija)Miulūze.[7]

Pirmasis pasaulinis karas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

PrasidėjusPirmajam pasauliniam karui buvo pėstininkųleitenantu. 1915 m. dėlreumato atsigulė į ligoninė.[8] Draugas Bruno Loerzeras paskatino prisijungti prieoro pajėgų.Prancūzijoje įvykdęsžvalgybos užduotį, 1915 m. apdovanotasDidžiuoju Geležinio Kryžiaus kryžiumi.[9] 1916 m. išmoko pilotuoti lėktuvą. 1916 m. kovo 14 d. numušė pirmąjįbombonešį. 1917 m. tapo 27-osioseskadrilės grupės vadu.[9] 1918 m. numušė 19-ąjį lėktuvą, jam įteiktasPour le Mérite ordinas, aukščiausias oro pajėgų apdovanojimas tuometinėje Vokietijoje.[8] Po Manfredo von Richthofeno mirties tapo eskadrono „Raudonasis baronas“ vadu.[9]

Veimaro Respublika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1919–1921 m. dirbo pilotu-kaskadininkuSkandinavijoje. 1922 m. lapkritį susitiko suAdolfu Hitleriu, tapoNSDAP nariu.[9]

Stokholme 1923 m. vasario 3 d. susituokė su Carin von Kantzow.[10]

1923 m. vadovavoSA (šturmo būriui), dalyvavoalaus puče, buvo sužeistas. Išvyko įAustriją. Dėl skausmo gydytojas jam suleidomorfijaus, nuo kurio tapo priklausomas.[11] 1927 m.amnestuotas, grįžo į Vokietiją[12] 1928 m. tapoVeimaro RespublikosReichstago nariu.[13] IkiAntrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Reichstago narys.[9] 1932 m. NSDAP tapo galingiausia Reichstago partija. Geringas tapo Reichstagoprezidentu.[12]

Trečiasis Reichas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
H. Geringas (kairėje) irA. Hitleris (dešinėje) 1939 m.
Hermano Geringo sulaikymo ataskaita ir nuotraukos

1933 m. Hitleriui tapusVeimaro Vokietijosreichskancleriu, jis paskyrė Geringą Reichoministru be portfelio. 1933 m. balandį paskirtasPrūsijos ministru prezidentu. 1933 m. rugpjūčio 30 d.Paulas von Hindenburgas suteikėgenerolo laipsnį.[9] 1934–1935 m. tapo kelių ministerijų ministru.

1931 m. mirė pirmoji žmona, 1935 m.Berlyne susituokė su Emmy Sonnemann.[reikalingas šaltinis] 1936 m. išsiuntė vokiečių kondoro legioną įIspaniją padėtiFransiskui Frankui. Po 1938 m.krištolinės nakties buvo atsakingas užžydų išvarymą iš Vokietijos ekonomikos.[12] PerAntrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo oro mūšyje priešDidžiąją Britaniją.[12] 1939 m. Hitleris Gioringą įvardijo savo įpėdiniu.[11]

1940 m.Hitleris jį paskyrė Reichsmaršalu.[11] 1941 m. Gioringas įsakė Heidrichui parengtiHolokausto planą.[14] 1942 m.Fricui Zaukeliui įsakė pramonės darbams panaudotiRusijos gyventojus.[reikalingas šaltinis]

1943 m., 50-ies metų jubiliejaus proga, surengė prašmatnią puotą.[9] 1945 m. balandžio 20 d., pasakęs kad turi svarbių reikalų Pietų Vokietijoje,[15] iš Hitlerio gimtadienio išvyko įBerchtesgadeną.[16] Iš Berchtesgadenotelegrafavo Hitleriui į Berlyną, paklausė apie valstybės reikalų perėmimą.[9] Karui baigiantis, ėmė kalbėtis susąjungininkais. Todėl Hitleris Gioringą įsakė įkalinti. Gioringas kreipėsi į amerikiečius.[12]

1945 m. balandžio 29 d. Hitlerio iš visų pareigų ir partijos nušalintas, įsakytas suimti. Hitleris tai užrašėtestamente.[17]

Po karo

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1945 m. gegužės 9 d. Bavarijoje pasidavė.

1945 m. lapkričio 20 d. prasidėjoNiurnbergo tribunolas. 1946 m. kovo 18 d. Gioringą apklausė sąjungininkai.[18] ĮkalintasNiurnberge; buvo trečias svarbiausias nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Aukštesnius laipsnius turėjo tik Reicho prezidentas (buvęsgrosadmirolas)Karlas Denicas ir buvęs fiurerio pavaduotojasRudolfas Hesas.

1946 m. spalio 1 d. tribunolo nuteistaspakarti. Likus 3 valandoms iki egzekucijosnusinuodijo prakandęs stiklinę kalio cianido kapsulę. Kaip ją gavo ir kiek laiko ją slėpė, neaišku. Teigta, kad ją padovanojo amerikiečių kareivis, įsimylėjęs Gioringą pažįstančią vokietę.[19][20]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. 1,01,1„Hermann Göring“. Rokas Pukinskas. Suarchyvuotasoriginalas 2005-02-06. Nuoroda tikrinta2009-07-24.
  2. „Hermann Göring“. thirdreich.net. Suarchyvuotasoriginalas 2009-01-09. Nuoroda tikrinta2009-07-24.
  3. 3,03,1Block, Maxine (1971).Current Biography: Who's News and Why 1941. New York: H. W. Wilson. p. 327–330.ISBN 9780824204792.
  4. Erich Brandenburg (1995).Die Nachkommen Karls Des Grossen (vokiečių). Neustadt/Aisch: Degener.ISBN 3768651029.
  5. Arno Gruen (2002).Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 164.
  6. Arno Gruen (2002).Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 168.
  7. Zentner, Christian.The Second World War. A lexicon (vokiečių). Vienna. p. 212.
  8. 8,08,1Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (2011-01-01).Goering: The Rise and Fall of the Notorious Nazi Leader (anglų). Skyhorse Publishing Inc. pp. 28, 29.ISBN 978-1-61608-109-6.
  9. 9,09,19,29,39,49,59,69,7„Görings biography in table form“ (vokiečių). Suarchyvuotasoriginalas 2009-02-28. Nuoroda tikrinta2009-06-04.
  10. „Biography of Carin Göring“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta2009-07-24.
  11. 11,011,111,2„Biography of Reichsmarschall Herman Goering“. euronet.nl. Nuoroda tikrinta2009-07-25.
  12. 12,012,112,212,312,4„The biography of Hermann Göring in "Meine Bibliothek"“ (vokiečių). Klaus Hylla. Suarchyvuotasoriginalas 2009-12-21. Nuoroda tikrinta2009-06-04.
  13. „A biography of Hermann Göring“. Jewish virtual Library. Nuoroda tikrinta2012-02-26.
  14. „IMT – Hearing of Hermann Göring by Robert H. Jackson“. Towiah Friedmann. Suarchyvuotasoriginalas 2010-02-02. Nuoroda tikrinta2012-02-26.
  15. Misch, Rochus (2008).Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f.{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)
  16. Misch, Rochus (2008).Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f.{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)
  17. „NS-Archive – documents: Adolf Hitler: political testament 1945. p. 7“ (vokiečių). Adolf Hitler. Nuoroda tikrinta2009-06-04.
  18. „Brockhaus“.Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG (vokiečių). 2007.
  19. „The soldier, his sweetheart and the suicide of Hermann Goering - Europe, World - The Independent“.The Independent. 2005-02-08. Nuoroda tikrinta2009-03-20.
  20. „Guard 'gave Goering suicide pill'“. BBC News. 2005-02-08. Nuoroda tikrinta2009-03-20.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]


Karinis postas
Prieš tai:
Erich Wieland
"Jasta 27" Vadas
1917–1918
Po to:
Hermann Frommherz
Prieš tai:
Wilhelm Reinhard
"Jagdgeschwader" 1 Vadas
1918
Po to:
Erich von Wedel
Prieš tai:
Erich von Wedel
"Jagdgeschwader 1 Vadas
1918
Unit disbanded
Naujas titulas
Luftwaffe sukurta
Vyriausiasis kariuomenės vadas iš Luftwaffe
1935–1945
Po to:
Robert Ritter von Greim
Politinis postas
Prieš tai:
Hans Ulrich Klintzsche
SA lyderis
1923
Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Franz Pfeffer von Salomon
Prieš tai:
Paul Löbe
''Reichstago'' prezidentas
1932–1945
Reichstagas panaikintas
Prieš tai:
Franz von Papen
(Reichskomisaras)
Prūsijos ministras pirmininkas
1933–1945
Prūsija panaikinta
Prieš tai:
Adolf Hitler
Prūsijos gubernatorius
1935–1945
Prūsija panaikinta
Prieš tai:
Hjalmar Schacht
Reicho ekonomikos ministras
1937–1938
Po to:
Valteris Funkas
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hermann_Göring&oldid=7560271"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp