Heraklionas –Graikijos miestas,Kretos sostinė ir didžiausias salos miestas, įsikuręs šiauriniame krante,Egėjo jūros (Kretos jūros) uostamiestis. Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta turizmo, maisto, chemijos, tekstilės, siuvimo, odos pramonė.[1]
Senasis Heraklionas apsuptas senosiomis venecijiečių sienomis. Veikia Kretos universitetas. Netoliese, 5 km į pietus nuo Herakliono, yra senovės miesto – pirmosios, dar antikinės Kretos sostinės –Knoso liekanos. Heraklione yra Archeologijos muziejus, Venecijos tvirtovė, Venecijos arsenalas, Kretos istorijos muziejus, Morosinio fontanas, turgus, Religinio meno muziejus, Gamtos muziejus, Kretos kovų muziejus.
Archeologijos muziejuje yra didžiausia minojinio meno kolekcija. Į vakarus palei prieplauką stovi Istorijos muziejus, kuriame nuo anstyvosios krikščionybės laikotarpio prisimenama Kretos istorija. Religiniame meno muziejuje saugoma bizantiniųikonų,freskų ir rankraščių kolekcija. Pietinėje miesto dalyje, už senųjų Herakliono sienų, yra įsikūręs nedidelis Gamtos mokslų muziejus, kuriame saugoma Egėjos jūros baseino ekspozicija. Ekspoziciją sudaro fosilijos, augalai, gyvi gyvūnai ir iškamšos.
Venecijiečiųlodžija (1626–28 m.) HeraklioneOsmanų Vizirio mečetė (1856 m.), dabar Šv Tito bazilika
Apgyvendintas nuo neolito laikų. Heraklionas yra netoli Knoso rūmų, kurieMino civilizacijos laikotarpiu buvo didžiausia gyvenvietė Kretoje. Nors nėra archeologinių įrodymų, manoma, jog Herakliono vietoje nuo 2000 m. pr. m. e. galėjo būti Knoso uostas.
Dabartinį Heraklioną824 m. įkūrėsaracėnai, išvaryti išAndalusijos emyro Al Hakamo I, kai atėmė Kretą išBizantijos imperijos. Jie iškasė griovį aplink miestą, kurį pavadinoarab.ربض الخندق =rabḍ al-ḫandaq („Griovio pilis“). Saracėnai leido savo uostu naudotispiratams, kurie puldinėjo Bizantijos teritorijasEgėjo jūroje.
961 m.Nikiforas Fokas, vėliau tapęsBizantijos imperatoriumi, išsilaipino Kretoje ir apgulė miestą. Po ilgos apgulties miestas krito, saracėnai buvo išžudyti, miestas nusiaubtas ir sudegintas. Atstatytas miestasChandax buvo valdomas Bizantijos 243 metus.
1204 m. miestą nusipirkoVenecijos respublika. Tai buvo sudėtingo politinio sandėrio, į kurį taip pat įėjoIzaoko II Angelo Bizantijos sosto susigrąžinimas, dalis. Venecijiečiai pagerino saugumą, pastatydami milžiniškas tvirtoves, kurios stovi iki šiol, bei didelę sieną (40 m storumo, 7 bastionai) ir tvirtovę uoste.Chandax buvo pervadintas Kandija (Candia) ir buvo Kandijos kunigaikščio sostine, o venecijiečių Kreta tapo „Regno di Candia“ (Kandijos karalyste). Miestas išlaikė naują pavadinimą daugybę šimtmečių, taip buvo vadinama net visa sala. Įtvirtinti valdžią iš Venecijos į Kretą buvo perkeliamos šeimos1212 m. Dviejų kultūrų bendras egzistavimas ir Italų renesansas paskatino menų suklestėjimą, vadinamą Kretos renesansu.
Per Kretos karą (1645–1669 m.)osmanai buvo apgulę miestą 22 metus 1648–1669 m. Manoma, kad tai ilgiausia apgultis istorijoje. Paskutinėje fazėje, kuri truko 22 mėnesius, žuvo 70 tūkst. turkų, 28 tūkst. kretiečių ir vergų bei 29 088 miestą gynusių krikščionių[2]. Osmanai miestą vadinoKandiye (salą irgi), o graikai neoficialiaiMegalo Kastro (Didžioji pilis). Osmanams valdant uostas nuseko ir laivininkystė persikėlė įChaniją salos vakaruose.
1898 m. buvo sukurta autonominė Kretos valstybė, vis dar valdoma osmanų. Princas Jurgis tapo vyriausiu įgaliotiniu, o viską prižiūrėjo tarptautinė taryba. Didžiosioms valstybėms (1898–1908 m.), tiesiogiai okupavus Kretą, miestas atsidūrė britų zonoje. Tuo metu miestas buvo pavadintas Heraklionu pagalromėnų uostąHeracleum (Heraklio miestas), kurio tiksli vieta nežinoma.
1913 m. poBalkanų karų Kreta ir Heraklionas tapo Graikijos karalystės dalimi. 1941 m. perII pasaulinį karą smarkiai nuniokotas britams ir graikams kaunantis su vokiečiais ir italais dėl Kretos. Iki 1944 m. gruodžio mėn. buvo okupuotas vokiečių. Po karo atiteko Graikijai.
