Haitis (oficialiaiHaičio Respublika; pranc.République d'Haïti) – valstybėKaribų jūroje,Espanjolos salos vakarinėje dalyje. Ribojasi suDominikos Respublika, kuri užima kitą salos dalį. Haityje pagrindinės kalbos yraprancūzų irhaičio kreolų. Haitis yra pirmoji Lotynų Amerikos valstybė paskelbusi nepriklausomybę.
Per kelis dešimtmečius po to, kai Espanjolos salą1492 m. atradoKristupas Kolumbas, vietiniai salos gyventojaiaravakai (taip pat vadintitainais) buvo visiškai išnaikinti.XVII a. pabaigoje sala vėl buvo apgyvendinta išAfrikos atvežtais vergais, kurie dirbo cukrašvendrių plantacijose.
Nuo 1697 metų Haitis buvoPrancūzijos kolonija.1804 m. po didelio vergų sukilimo Haitis pasiskelbė nepriklausomas nuoPrancūzijos ir tapo pirmąja nepriklausoma valstybeKaribų jūroje. Iki 1843 metų visa Espanjola buvo viena valstybė, tačiau tais metais buvo padalinta į Haičio ir Dominikos Respubliką.
Tvirtovė Laferrière
Nuo 1915 iki 1934 metų Haitis buvo okupuotasJAV. Visas politinis gyvenimas sukosi apie juodaodžių daugumą irmulatų elitą – vieni su kitais jie elgėsi barbariškai. Šalies istorijojediktatoriai buvo dažnas dalykas – 1950–1956 metais valdė pulkininkas Paulio Magloire, vėliau jo vietą užėmėFransua Diuvaljė („Tėtušis Dokas“). Jis sugebėjo parengti gana nemažą ir grėsmingą armiją – tonton makutus. 1966 m. šis diktatorius pasirašėkonkordatą suVatikanu, režimą palaikė vidurinės klasės juodaodžiai, kariuomenė ir bažnyčia. Iš pradžių Duvalier palaikė ir JAV, tačiau vėliau atsuko jam nugarą ir tada Tėtušis Dokas pradėjo valdyti labai žiauriai. Jo režimas pasižymėjo tuo, kaddiktatorius naudojosi valstybe kaip savo nuosavybe, garbino nacionalinį šamanizmą (vudu), propagavo nežmoniškas europietiškofašizmo idėjas ir metodus. Duvalier mirė 1971 metais, o įpėdiniu tapo jo sūnus Žanas Klodas („Vaikutis Dokas“). Šis susirado rėmėjų tarp turtingų mulatų. Nors nebuvo toks protingas kaip tėvas, tačiau nebuvo toks žiaurus. Visgi daug žmonių ypač tikintieji, inteligentai ir jaunimas nebuvo juo patenkinti, tad 1986 metais nuvertė. Po to atėjo nestabilumo laikotarpis.
Per trečius po Diuvaljė nuvertimo rinkimus nugalėjo dvasininkas Jean-Bertrand’as Aristide, kuris žadėjo geresnį gyvenimą engiamiems, bedaliams ir alkaniems žmonėms – rinkėjai juo patikėjo. Šis žmogus buvo bebaimis, pasmerkęs bažnyčios hierarchiją ir Duvalier šeimą, laikėsi kairiųjų pažiūrų. Jį rėmė JAV, jis buvo gerai vertinamas už demokratiją – visgi Amerikoje neliko nepastebėta, kad jis buvo kairiųjų pažiūrų. Po metų valdžioje jis tik per plauką išvengė nužudymo ir jam teko sprukti.
Valdžią užėmė Raoulas Cedrasas, Philipas Biamfy ir Josephas Francois.Vašingtonas norėjo grąžinti į salą Aristide, tad buvo bandoma pasiekti susitarimą, kadtriumviratas leistų grįžti į salą buvusiam vadovui, už tai, šis sutiks nevaržyti kariškių. Naujasis JAV prezidentasBilas Klintonas, norėjo stabdyti pabėgėlių iš Haičio srautą, kuris vis didėjo, ypač daug jų atvyko įFloridą. Kadangi normaliomis sąlygomis susitarti nepavyko, JAV pasiekė savo tikslus spaudimu ir karinėmis priemonėmis. Visi trys „valdovai“ paliko šalį – Aristende grįžo į savo postą, bet ne ilgam. Po naujų rinkimų jo įpėdiniu tapo Rene Prevalis. JAV kariuomenė salą paliko tik 1999 metais artėjant naujiems rinkimams. Šiaip Klintonas turėjo aiškų tikslą – atkurti demokratiją, tačiau jo panaudotos priemonės nebuvo geros, jis pažeidė JTO Chartiją.
2010 metųsausio 12 dieną Haičiui smogė 7 balų pagal Richterio skalę stiprumožemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 16 mylių į vakarus nuo sostinėsPort o Prenso kranto. Žuvo tūkstančiai žmonių. Prezidento rūmai, parlamento ir kiti svarbūs pastatai buvo sugriauti. Be to, buvo sugriauta ir nesuskaičiuojama daugybė namų, verslo pastatų, ligoninių, mokyklų ir lūšnynų.[2]
Haitis – pusiau prezidentinė valstybė. Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas skiriamas Nacionalinės Asamblėjos.Parlamentas – Nacionalinė Asamblėja.
Reljefas kalnuotas, su nedidelėmis pakrančių lygumomis ir upių slėniais. Šiaurinį regioną sudaro Šiaurinis masyvas(Massif du Nord) ir Šiaurinė lyguma(Plaine du Nord). Šiaurinis masyvas pratęsia Dominikos respublikoje esančią centrinę kalnų sritįCentrinę Kordiljerą. Jis prasideda prie Haičio rytinės sienos ir tęsiasi į šiaurės vakarus iki šiaurinio pusiasalio. Aukščiausia vieta – Laselo kalnas (2680 m). Šiaurinės lygumos žemumos yra tarp Šiaurinio masyvo ir Atlanto vandenyno.
Klimatas tropinis,pasatinis. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja ~25 °C. Kritulių kiekis labai skirtingas priklausomai nuo vietovės – nuo 500 mm tarpukalnių slėniuose iki 2500 pavėjiniuose kalnų šlaituose. Yra dudrėgnieji laikotarpiai: balandžio – birželio ir rugsėjo – lapkričio. Jų metu salą neretai nusiaubia nuožmūsuraganai. Sausuoju metu laiku dažnossausros. Jos ypač padažnėjo dėl iškirstų miškų.
Sausringose Haičio vietovėse auga kaktusai, dygūs krūmynai, palmių, nedidelių medžių sąžalynai. Dalis pakrančių apaugusiosmangrovėmis, o vidinėse lygumose yra savanų. Drėgnesnėse vietose auga tropiniai miškai (vakarinis anakardis,dalbergija,uosrūtė,gvajokas ir kt.), aukštikalnėse – pušynai.
Gamtos turtų čia nedaug, todėl žemės ūkis yra svarbiausia ekonomikos šaka Haityje. Ten auginamimanijokai,ryžiai,cukranendrės,sorgai,batatai,javai,plantanai. Dauguma Haičio gyventojų turi nedidelį žemės plotelį. Dėl didelės populiacijos šalies miško kirtimai sukėlė žemės ūkio smukimą.
Haičio pagrindiniai eksporto produktai yrakava ir apdirbamosios pramonės produktai, mažesni eksporto produktai yra medvilnė, cukrus,sizalis,boksitai ir įvairūs ekstraktai.JAV yra pagrindinis šalies mainų partneris. Kai kurie boksitai ir varis yra kasami, bet labai mažais kiekiais.
Haičio populiacijos keitimas 1961 – 2003 m. (gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais)
Haičio populiacija yra susikoncentravusi miestuose, pakrantės lygumose ir slėniuose. 80-85 % populiacijos yra iš esmės juodaodžių vergų, atvežtų ispanų ir prancūzų kolonizatorių cukranendrėms auginti, palikuonys., o likę 15-20 % yra daugiausiai mulatai arba kitokie maišytos rasės žmonės. Milijonai haitiečių gyvena kitose šalyse, daugiausiaiJAV,Kanadoje,Prancūzijoje,Karibų valstybės ir šiaurinėjePietų Amerikos dalyje.
Pagrindinė šnekamoji, rašomoji, verslo, švietimo ir valdžios įstaigose naudojama kalba yraprancūzų. Ja kalba daugelis išsilavinusių haitiečių. Be prancūzų kalbos oficiali yra neseniai standartizuota haitiečiųkreolinė kalba, kuria kalba praktiškai visa Haičio populiacija. Ši kalba yra paremta prancūzų kalba, bet yra paveikta irispanų,tainų bei įvairių afrikiečių kalbų. Vis daugiau žmonių moka ispaniškai, ypač prie sienos su Dominikos respublika, kur žmonės šią kalbą mokosi norėdami susikalbėti su netoliese esančiais kitataučiais. Dėl Haičio ryšių su JAV,anglų kalba taip pat įgijo svarbos, ypač verslo sektoriuje.
Haičio kultūra yra mišinys išPrancūzijos,Afrikos ir šiek tiekIspanijos kultūros. Haitis yra žinomas visame pasaulyje dėl savo savito meno, ypač dėl tapybos ir skulptūros.
.svg)
.jpg)
