Pagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas. Kaip irXML, HTML elementas turi vardą ir gali turėti bet kokį skaičių atributų. Elemento viduje gali būti tekstas bei kiti elementai. Tiek tekstas, tiek ir dukteriniai elementai paprastai gali kartotis ir sekti bet kuria tvarka.
Elemento atributai turi vardą ir reikšmę.Jei galimi atributai nenurodomi, paprastai galioja sutartos nutylėjimo taisyklės. Pavyzdžiui, HTML fragmentas <font color="red"><b>r</b> raudona</font> turi du elementus.Vienas jų (font) perjungia rodomo teksto spalvą į raudoną.Šio elemento viduje esantis antrasis elementas (b), perjungia šriftą į paryškintą.Pirmasis elementas turi vieną atributą (color) su reikšmered. Antrasis elementas atributų neturi.
HTML kode atributų reikšmes rekomenduojama apgaubti kabutėmis, nors HTML 4.01 standartas to nereikalauja.
Pagrindinis straipsnisHTML žymė
HTML kalbos žymėjimo elementai (angl.tags – žymės) skirstomi į:
- Struktūrinius. Šie apibrėžia teksto paskirtį,
<h2>Žymėjimo elementai</h2>
- Naršyklei nurodo, kad tai yra antro lygio antraštė (angl.header). Standartinė išvaizda gali būti pakeista naudojant stilius (CSS).
- Prezentacinius. Šie nurodo, kaip rodyti tekstą.
< b> paryškintas
- Atvaizduos žodį paryškintai.XHTML linkstama atsisakyti šio tipo elementų, jų vietoje naudojantCSS.
- Hipertekstinius. Sukuria nuorodas tarp dokumentų ar jų dalių.
<a href="http://lt.wikipedia.org/">Vikipedija</a>
- Sukurs nuorodą įVikipedijos puslapį.
<imgsrc="/image.gif">
- Įkels paveikslėlį „image.gif“
HTML versija žymima skaičiumi, nurodant versiją ir subversiją, pavyzdžiui, HTML 3.2.
PaskutinėW3C rekomenduojama HTML versija 4.01. Po jos HTML pagrindu buvo plėtojamasXHTML standartas, kuris dar labiau atskyrė struktūros logiką nuo vaizdavimo, bei remiasi neSGML, oXML žymėjimo kalba.
2009 m.vasario 12 d.WWW architektų taryba patvirtinoHTML 5 juodraštį[2]. HTML 5 keičia ir HTML 4, ir XHTML 1, bet išlieka suderinamas su jais. Naujasis standartas smulkiai ir iki galo tiksliai aprašo žymėjimo gaires, nepalikdamas vietos interpretacijai – naršyklės turės vienodai atvaizduoti tinklalapius, vienodai elgtis net ir su HTML rašto klaidomis.
Nors ankstesnėse HTML versijose buvo nemažai išvaizdą aprašančių elementų, bet rekomenduojama HTML kalba žymėti dokumento sandarą, o išvaizdą (teksto spalvas ir pan.) aprašyti atskirameCSS dokumente.
- Toks dokumentas užima mažiau vietos ir greičiau pasirodo vartotojonaršyklėje (įvairių puslapių išvaizdą aprašantisCSS dokumentas iš serverio atsisiunčiamas tik vienąkart);
- Toks dokumentas lengviau bei kokybiškiau apdorojamas automatiškai, todėl tokius dokumentus geriau indeksuoja paieškos sistemos.
- NaudojantCSS, lengviau keisti iškart visų puslapių išvaizdą;
- Taip paprasčiau pasiekti, jog šiuos puslapius įvairiosnaršyklės rodytų vienodai;
- Esant ribotam perdavimo kanalui galima siųsti tik patį HTML dokumentą, bei nesiųsti jo CSS;
- Galima siųsti tik patį HTML dokumentą, bei nesiųsti jo CSS jei naršyklė nepajėgi jį atvaizduoti;
- Panaudojus kelis skirtingus CSS dokumentus, tą patį HTML dokumentą galima gerai pritaikyti skirtingoms naršyklėms, pvz., vienaip atvaizduoti kompiuterio ekrane, o kitaip – mobiliajame telefone
Nuo HTML versijos „HTML 4.01 Strict“CSS panaudojimas išvaizdos aprašymui yra privalomas.
