Gyvosios sistemomis gali save atkurti, jų pagrindą sudarovanduo, būdingaanglies junginių apykaita,baltymai irnukleorūgštys, kurios galireplikuotis. Gebėjimas palikti į save panašias – savybė, kuria pasižymi visos gyvosios sistemos. Genetinė informacija užkoduota nukleorūgščių molekulėse, kurios perduodamos iš kartos į kartą.[1] Šios savybės būdingosŽemės gyvybės formoms. Nėra rasta jokių visuotinai pripažintųnežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymų, jos egzistavimas hipotetinis.
Teigiama, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti iš neorganinių medžiagų, esant tinkamoms fizikinėms ir cheminėms sąlygoms, kad galėtų susidaryti reikalingos organinės medžiagos.[1] Ankstyviausios gyvų organizmųfosilijos datuojamos laikotarpiu prieš 3,5–3,7 mlrd. metų. Esama tyrimų, anot kurių, gyvybė Žemėje atsiradusi dar anksčiau – prieš 4,1 mlrd. metų (plg. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų).[2]
Daugiau nei 99,9 % kada nors Žemėje egzistavusių rūšių yra išnykusios.[2]
