| Gimė | 1942 m. balandžio 3 d.(83 metai) Kaune |
|---|---|
| Veikla | lietuviųfizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. |
| Sritis | kietojo kūno fizika,puslaidininkių fizika |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Doktorant. vadovas | Jurgis Viščakas irArvydas Matulionis |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Gytis Juška (g.1942 m.balandžio 3 d.Kaune) –lietuviųfizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius.
1959–1964 m. studijavoVilniaus universitetoFizikos ir matematikos fakultete. Po baigimo paskirtas dirbti vyr. laborantu Puslaidininkių fizikos katedroje.1965 m. įstojo įaspirantūrą, nuo1967 m. buvo Puslaidininkių fizikos katedros mokslo darbuotojas.1971 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro)disertaciją tema „Išilginės fotosrovės kinetika amorfiniame selene“ (vadovaiJurgis Viščakas irArvydas Matulionis). Nuo1981 m. buvo Fizikos fakultetoKietojo kūno elektronikos katedrosdocentas.1990 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto mokslų daktaro) disertaciją „Krūvininkų dreifas ir difuzija amorfiniame puslaidininkyje“. Nuo1991 m. yra minėtos katedros profesorius, o1999 m. tapo jos vedėju[1].
Mėgsta sportą ir turizmą,1963 m. tapo pirmojoTSRSorientavimosi sporto čempionato čempionu[1].1966–1967 m. tarnaujant TSRS ginkluotose pajėgose atstovavoCentrinio armijos sporto klubo (CASK) orientacininkų komandai. Tapęs daugkartiniu Lietuvos orientavimosi sporto čempionu. Gytis Juška su E. Jankūnaite tapo pirmaisiais sportininkais, kuriems buvo suteiktas orientavimosi sporto meistro vardas (1969 m.)[2]. Varžybose dalyvauja iki šiol[3].
Mokslinė veikla iš krūvininkų pernašos, generacijos, rekombinacijos ir prilipimo nekristalinės sandarospuslaidininkiuose, kituose netvarkiuose dariniuose (polimeruose,amorfiniuose irskystuosiuose kūnuose). Atrado tarpjuostinę krūvininkųsmūginę jonizacijąamorfiniameselene, sukūrė naują metodą tirti mažojudrio krūvininkų savybėms[4]. Yra daugiau, kaip 320 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris.