Paskutinis Švedijos karalius, daręs tiesioginę įtaką valstybės reikalams, nors jo įgaliojimus smarkiai ribojokonstitucija. Jo kalba per1914 m. ūkininkų eitynes, kai jis paragino skirti daugiau lėšų šalies gynybos reikalams, sukėlė K. Staafo antrojo kabineto krizę.1907–1939 m. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyr. vadas. Provokiškų pažiūrų, tam įtakos turėjo jo žmona, Badeno didžiojo kunigaikščio duktė, bet per abu pasaulinius karus buvo Švedijos neutralumo šalininkas.1914 m. jo iniciatyvaMalmėje susirinkę trijųSkandinavijos valstybių karaliai ir ministrai pirmininkai deklaravo šių valstybių neutralumą.Antrojo pasaulinio karo išvakarėse aktyviai bendravo sunacių Vokietijos vadovybe. Per karą rėmė vyriausybės politiką, bet reikalavo padaryti nuolaidų Vokietijai.[1]
_1928_by_Victor_Roikjer.jpg)
