Hinduizme pabrėžiama, kad kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būti atrasti savąjį guru, kuris paskatintų dvasiniam tobulėjimui. Apie tai rašoma indų tekste „Bhagavadgytoje“, kurKrišna pasakojaArdžunai, kad nubudęs guru perteikia tikrąją tiesą savo mokiniams. Indijoje guru įprastai gyvena su savo mokiniais vienuolyne, vadinamameašramu arba gurukule (mokykloje). Vėliau mokiniai guru žinią skleidžia aplinkiniams žmonėms. Teigiama, kad mokinys gyvendamas ir mokydamasis pas guru gali pasiektimokšą – išsivadavimą iš karmos rato.[6]
Guru tradicijos išlikusios iki šių laikų tokiose hinduizmo dvasinėse kryptyse kaipvedanta,tantra irbhaktė. Guru laikomas turįs šventų galių, ypač įtakingi gurūs laikomi šventaisiais, daugelio kartų įkvėpimo šaltiniu po jo mirties.
Daugumojebudizmo krypčių dvasiniai mokytojai yra gerbiami ir vertinami, bet guru nelaikomi (hinduizmo prasme). TačiauTibeto budizme guru turi labai didelę svarbą, teigiama, kad jis yra būtinas dvasiniam tobulėjimui. Ypač iškilūs guru laikomibodhisatvomis.[3]
