Gunaras Anatolijus Janovskis (latv.Gunars Anatolijs Janovskis,1916 m.vasario 8 d.Helsinkis –2000 m.balandžio 27 d.Krikas,Nortamptonšyro grafystė,Anglija; palaidotasRygoje) –latvių rašytojas.

TėvasRusijos imperijos laivyno tolimojo plaukiojimo kapitonas. Nuo1921 m. gyveno Rygoje.1944 m. pasitraukė į Vakarus.1946–1947 m. studijavoBonos universitete.1947 m. išvyko į Angliją, dirbo fermeriu.

Romanuose „Sola“,Prie Tomo ir kituose vaizduojama latvių legionierių likimas, romane „Šešėlių menuetas“ – romantiškaHeidelbergo atmosfera, „Žuvėdros šaukia audrą“, „Žmonės prie jūros“ – prieškario Latvija.^[1]

• Sola (Sōla),1963 m.,
• Be kelio (Bez ceļa),1965 m.
• Prie Torno (Pie Tornas),1966 m.,
• Virš Trento migla (Pār Trentu kāpj migla),1966 m.,
• Po visuotinio teismo (Pēc pastardienas),1968 m.,
• Šešėlių menuetas (Ēnu menuets)1969 m.
• Balsai už tamsos (Balsis aiz tumsas), Grāmatu draugs,1972 m.
• Žuvėdros šaukia audrą (Kaijas kliedz vētru),1977 m.,
• Žmonės prie jūros (Ļaudis pie jūras),1987 m.
• Miestas prie upės (Pilsēta pie upes),1993 m.

• Latvijos rašytojai