Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Gruzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sakartvelas / Gruzija
gruz. საქართველო
Sakartvelo
Gruzijos vėliavaGruzijos herbas
VėliavaHerbas
HimnasLaisvė
Sakartvelas žemėlapyje
  Sakartvelo kontroliuojama teritorija
  Rusijos okupuotos teritorijos
Valstybinė kalbagruzinų
Sostinė
ir didžiausias miestas
Tbilisis
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras Pirmininkas

Micheilas Kavelašvilis
Irakli Kobakhidze
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens

69 700 km2 (119)
nėra duomenų
Gyventojų
 •2021
 •Tankis

Didėjimas 4 012 104[a][1] (128)
57,6 žm./km2 (137)
BVP
 • Iš viso
 • Vienam gyventojui
2021
Didėjimas 17,85[2] mlrd.$ (124)
Didėjimas 4 808[2]$ (125)
ValiutaLaris (GEL)
Laiko juosta
 •Vasaros laikas
UTC+4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuoTarybų Sąjungos
1991 m.balandžio 9 d.
Interneto kodas.ge, .გე
Telefono kodas+995
KirčiavimasGrùzija[3]

Gruzija arbaSakartvelas,[4][5] (gruz. საქართველო,Sakartvelo) – valstybėPietų Kaukaze, rytinėjeJuodosios jūros pakrantėje. Šiaurėje ribojasi suRusija, rytuose ir pietryčiuose – suAzerbaidžanu, pietuose – suArmėnija, pietvakariuose – suTurkija. Vakaruose prieina prieJuodosios jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Tbilisis.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos istorija.
Gruzijos istorija
Abchazijos |Pietų Osetijos
Diaochi,Kolchidė,Iberija
Lazika
Bizantijos,Sasanidų imperijos
Arminijos emyratas
Tao-Klardžetija,Abchazija,Heretija,Kachetija,Kartlija
Seldžiukų imperija
Sakartvelo karalystė
Mongolų imperija
Samcchė,Kachetija,Kartlija,Imeretija
Osmanų,Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR >Gruzijos TSR
Gruzija,Abchazija,Pietų Osetija

Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybėKolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė –Iberija. Vėliau šalį užkariavoasirai,Aleksandras Didysis. 327 m.krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija.

X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta („Gruzijos aukso amžius“). Vėliau ilgą laiką priklausėBizantijai. Po Bizantijos žlugimo Gruzija tapoOsmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai.

Po Spalio revoliucijos Gruzija1918 m.gegužės 26 d. pasiskelbė nepriklausoma.1921 m.vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos.

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas.1991 m.balandžio 9 d. Gruzija vėl pasiskelbė nepriklausoma.Abchazijoje irPietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nesXX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.

Gruzijos pirmasis prezidentasZviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos Komunistų partijos vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministrasEduardas Ševardnadzė. Nors jis ir bandė daryti reformas, tačiau ekonomika stagnavo, išplito korupcija ir rinkimų klastojimas.

Rusija ne kartą kaltino Gruziją, kad jai priklausančiame Pankisio slėnyje slepiasi čečėnų kovotojai.

2003 m. lapkričio mėn. Ševardnadzė buvo pašalintas nuo valdžios jaunų reformatorių, įvykdžiusių „švelnią“ revoliuciją. Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė Nino Burdžanadzė.2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Micheilas Saakašvilis, ministru pirmininku2004 m.vasario 17 d. tapo Zurabas Švanija.

2004 m. vasarą vėl paaštrėjo santykiai suPietų Osetija, kuri tarptautinės bendrijos nėra pripažįstama.

2007 m.lapkričio 16 d. Gruzijos prezidentasMicheilas Saakašvilis atleido ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė naują – Lado Gurgenidzę (36 m.). L. Gurgenidzė yra privataus „Gruzijos banko“, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, valdybos pirmininkas. Kilo didelis nepasitenkinimas prezidento valdžia, buvo rengiami protestai, tačiau surengus naujus rinkimus Saakašvilis vėl perrinktas prezidentu.

2008 m.rugpjūčio 8 d. Gruzija atakavo Pietų Osetijos separatistines pajėgas, į tai reagavusi Rusijos kariuomenė įvedė pajėgas į Pietų Osetiją, pradėjo Gruzijos miestų bombardavimą. KiloPietų Osetijos karas.

2018 m.gegužės 3 d.Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino alternatyvų šalies pavadinimą – Sakartvelas.[6]

Politinė sistema

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Gruzijos prezidento priesaikos ceremonija, 2004 sausis
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos politinė sistema.

Gruzija yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Gruzijai politinių ir pilietinių teisių varžymą.

Po2004 m.kovo 28 d. rinkimų į Gruzijos parlamentą stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judėjimas – Demokratai, kurie organizavo „švelniąją revoliuciją“. Partija turi 66,24 % daugumą parlamente. Svarbios opozicinės partijos yra Dešinioji Opozicija (7,96 %), Gruzijos darbininkų partija (3,89 %) ir Laisvės judėjimas (4,39 %).

2004 m.spalio 29 d. Gruzija su NATO pasirašė individualų partnerystės planą (Individual Partnership Action Plan). Pagal šį planą Gruzija įsipareigojo vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus. Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Gruzijos armiją. Nuo 2002 m. iki 2004 m. šalyje dirbo amerikiečių kariniai patarėjai.

Teisinė sistema

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos teisinė sistema.

Aukščiausias įstatymas –Gruzijos Konstitucija, priimta 1995 m.rugpjūčio 24 d. Pagrindinis privatinės teisės šaltinis –Gruzijos civilinis kodeksas, priimtas 1997 m. birželio 26 d.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos provincijos.

Gruzija suskirstyta į 9 regionus, kuriuos sudaro 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos:Abchazija irAdžarija bei 1 buvusi autonominė provincija –Pietų Osetija, oficialiai vadintina Cchinvalio regionu.Abchazijos irCchinvalio regiono oficialus statusas – Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos.[7]

Ž  A  R
Gruzijos istoriniai regionai
Gruzija

Geografija ir klimatas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Gruzija. Vaizdas iš kosmoso.
Fizinis šalies žemėlapis
Pagrindiniai straipsniai –Gruzijos geografija ir Gruzijos klimatas.

Geografiškai Gruzija yraAzijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriamaEuropai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra ŠcharaDidžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė –Kura (gruziniškaiMtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantisParavanis (38 km²).

Didžiausi miestai (2004 m.sausio 1 d.):

Gruzijos šiaurės vakaruose yraAbchazijos autonominė respublika (de facto nepriklausoma), pietvakariuoseAdžarijos autonominė respublika, šiaurėje –Pietų Osetijos sritis (de facto nepriklausoma).

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos ekonomika.

Gruzijos ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.

Demografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos demografija.

NuoTarybų Sąjungos žlugimo populiacija gerokai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų Osetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis gruzinų emigravo – daugiausiai į Rusiją. Gimstamumo lygis labai žemas.

Gyventojų daugumą sudarogruzinai (83,8 %), taip pat yra nemažaiarmėnų (5,7 %), rusų (1,5 %),azerbaidžaniečių (1,5 %),osetinų (0,9 %).

Vyraujanti religija – stačiatikybė (Gruzijos stačiatikių bažnyčia – 82 %, rusų stačiatikiai – 2,0 %), nemažai musulmonų (9,9 %).

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Gruzijos kultūra.

Gruzijos kultūra evoliucionavo daugiau kaip tūkstantį metų nuo patIberijos irKolchidės įkūrimo.

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Populiariausios sporto šakos Gruzijoje –futbolas,krepšinis,regbis,imtynės,ledo ritulys irsunkioji atletika.

Kita informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pastabos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Be okupuotų teritorijų – 3 728 573 gyv.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „Demographic Portal“. Suarchyvuotasoriginalas 2020-08-03. Nuoroda tikrinta2020-02-09.
  2. 2,02,1„World Economic Outlook Database, October 2021“.IMF.org.Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta2022-03-06.
  3. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  4. VLKK:Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. spalio 2 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl rekomendacijos „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“ pakeitimoArchyvuota kopija 2018-05-11 išWayback Machine projekto.
  5. „Lietuvos žinios“:VLKK patvirtino alternatyvų Gruzijos pavadinimą – SakartvelasArchyvuota kopija 2018-05-04 išWayback Machine projekto.; tikrinta 2018-05-03
  6. „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo - Valstybinė lietuvių kalbos komisija“.vlkk.lt. 2018-05-03. Suarchyvuotasoriginalas 2022-10-28. Nuoroda tikrinta2024-02-17.
  7. http://www.mfa.gov.ge/index.php?lang_id=ENG&sec_id=95&info_id=10708Archyvuota kopija 2010-11-25 išWayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Gruzija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminasGruzija
Ž  A  R
Šalių sąrašas |Azija
Ž  A  R
Šalių sąrašas |Europa
Ž  A  R
Pasaulinė valstybingumo siekiančių tautų organizacija
Dabartiniai nariai
Buvę nariai

Albanijos graikai ·Alto Balsas Nahuai ·Amazighai ·Armėnija ·Australijos aborigenai ·Baškortostanas ·Batvai ·Bugenvilis ·Bafalo upės dene ·Cimšai ·Birma ·Buriatija ·Čamerija ·Čerkesija ·Činai ·Čiuvašija ·Chalistanas ·Degarai-kalniečiai ·Estija ·Gagaūzija ·Gruzija ·Ičkerijos čečėnų respublika ·Ingušija ·Ingrija ·Irako Kurdistanas ·Irako turkmėnai ·Kabinda ·Kalahui Hawaii ·Karenai ·Komija ·Kordiljerų tautos ·Kosovas ·Kumykai ·Lakotai ·Latvija ·Masajai ·Maohi ·Mapučiai ·Mariai ·Monai ·Morai ·Nušalkai ·Palau ·Pietų Arabija ·Pietų Kamerūnas ·Rytų Timoras ·Rumunijos vengrai ·Rusinai ·Sacha ·Sandžakas ·Skonelandas ·Šanai ·Šiaurės Makedonijos albanai ·Talyšai ·Tatarstanas ·Triestas ·Tuva ·Udmurtija ·Vhavenda ·Vakarų Papua ·Zanzibaras
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gruzija&oldid=7646729"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp