Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Gruodžio 14

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lap –Gruodis –Sausio
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30	31
2025

Gruodžio 14 yra 348-a metų diena pagalGrigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 349-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 17 dienų.

Informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Alfreda – Alfredas – Augeda – Augedas – Augenė – Augenis – Fredas – Kintibutas – Kintrimas – Kintrimė – Kintvilas – Kintvilė – Tarvainas – Tarvainė

Šią dieną Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1795 – Rusijos imperatorėJekaterina II paskelbė įsaką dėl daliesLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos prisijungimo prieRusijos imperijos ir padalijimo į dvi gubernijas –Vilniaus ir Slonimo;
2005 – lietuviškojiVikipedija perkopė 10 000 straipsnių ribą.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1578 m. –Jurgis Radvila III,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas,Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m.1613 m.).
1846 m. –Edvardas Jančevskis,Lietuvos irLenkijos botanikas (m.1918 m.).
1872 m. –Kazimieras Šleivys, kunigas, knygnešys. PalaidotasGaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje (m.1943 m.).
1881 m. –Stasys Nacevičius,Lietuvos agronomas selekcininkas, fenologas, fenologijos mokslo, daržovių selekcijos irsėklininkystės pradininkas Lietuvoje (m.1947 m.).
1888 m. –Kristupas Čibiras,Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (m.1942 m.).
1890 m. –Julius Abraitis, gydytojas^[1] (m.1987 m.).
1896 m. –Juozas Sakalas-Sakalauskas, poetas^[2] (m.1984 m.).
1898 m. –Ona Kairienė-Leonaitė, advokatė, redaktorė.Stepono Kairio žmona (m.1958 m.).
1902 m. –Bronius Krikštopaitis,Lietuvos tolimojo plaukiojimokapitonas (m.1999 m.).
1904 m. –Antanas Makačinas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m.1954 m.).
1906 m. –Jonas Kuzminskis,Lietuvos grafikas (m.1985 m.).
1909 m. –Ona Miciūtė,Lietuvos poetė, vertėja (m.1973 m.).
1913 m. –Pranas Stepulis, lietuviųkanklininkas, meno kolektyvų vadovas, profesorius (m.2007 m.).
1921 m. –Zuzana Masiulevičiūtė,Lietuvos dainininkė (sopranas).
1923 m. –Antanas Jonynas, rašytojas, poetoAntano A. Jonyno tėvas (m.1976 m.).
1930 m.:
- Juozas Sabaliauskas,Lietuvos poetas, žurnalistas, publicistas, redaktorius.
- Stasys Karazija,Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinosmokslų daktaras.
1940 m. –Genovaitė Jokubauskienė-Šteimantaitė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
1952 m. –Kęstutis Vitkus,Lietuvos gydytojas chirurgas (m.2021 m.).
1953 m. –Gediminas Akelaitis, gydytojas,Lietuvos irMarijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1954 m. –Gediminas Maškauskas,Lietuvos irTauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1955 m. –Julius Vyšniauskas, gydytojas odontologas,Lietuvos irKlaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1957 m. –Arūnas Jurgaitis,pedagogas,Pagėgių savivaldybės visuomenės ir politinis veikėjas.
1961 m. –Dalius Ribokas,istorikas,archeologas,Lietuvos irUtenos rajono politinis veikėjas.
1962 m. –Saulius Šiliauskas,lietuvių istorikas ir politologas (m.2022 m.).
1963 m. –Vytautas Juozapaitis, Lietuvos operos dainininkas (baritonas),Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro beiKauno muzikinio teatro solistas,Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius beiVilniaus kolegijos docentas, muzikiniųTV laidų „Žvaigždžių duetai“ bei „Triumfo arka“ vertinimo komisijų pirmininkas, „Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro“ steigėjas ir vadovas,Lietuvos Nacionalinės premijos bei visų pagrindinių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas,2009 m. vėl pripažintas Metų operos solistu^[3].
1964 m. –Eglė Eutropija Mikulionytė,Lietuvos aktorė, režisierė.
1969 m. –Laimis Bratikas, Lietuvos žurnalistas.
1973 m. –Saulius Štombergas, Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų, buvęs nacionalinės rinktinės kapitonas.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1892 m. –Kazimieras Lapčynskis,Lietuvos botanikas, etnografas (g.1823 m.).
1934 m. –Leonas Čereška,zoologas,hidrobiologas,Lietuvos politinis veikėjas (g.1896 m.).
1941 m. –Eduardas Volteris, bibliografas,archeologas,slavų,baltų kalbų, baltų kultūros,tautosakos,etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas priešlietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo1930 m.Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius (g.1856 m.).
1948 m. –Jonas Markelis,II Seimo irIII Seimo narys (g.1889 m.).
1950 m. –Stasys Rakauskas, vargonininkas ir chorvedys (g.1877 m.).
1959 m. –Juozas Pėželis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (g.1907 m.).
1982 m. –Izidorius Vasyliūnas, smuikininkas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys (g.1906 m.).
1989 m. –Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas, sovietųbranduolinės fizikos atstovas,disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformųSovietų Sąjungoje šalininkas.1975 m. gavoNobelio premiją (g.1921 m.).
1995 m. –Pranas Rutkauskas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, partizaninės spaudos platintojas, Dainavos apygardos vadoAdolfo Ramanausko-Vanago ryšininkas. Slapyvardis – Ruginis (g.1919 m.).
1999 m. –Kazys Žvirblis, inžinierius, Šiaulių miesto ūkio,politinis ir visuomenės veikėjas (g.1935 m.).
2008 m. –Andrius Šmitas, lietuvių pedagogas, ilgametisVasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje vadovas, visuomenininkas, lietuvių bendruomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas (g.1947 m.).
2021 m. –Jonas Palionis, lietuviųkalbininkas (g.1924 m.).^[4]

Šią dieną pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1215 –ketvirtasis Laterano susirinkimas nusprendė finansuotiKryžiaus žygį.
1819 –Alabama tapo 22-ajaJAV valstija.
1900 –Maksas Plankas paskelbia savo atrastąabsoliučiai juodo kūno spinduliavimo dėsnį (Planko dėsnį), pagal kurį šis spinduliavimas gali vykti tikkvantais.
1911 –Roaldas Amundsenas ir keturi palydovai pasiekėPietų ašigalį.
1932 –Irakas atgavo nepriklausomybę nuoJungtinės Karalystės.
1937 –Japonijos valdžia pervadinoKinijos sostinę iš Peipingo įPekiną.
1995 – PasirašytaDeitono taikos sutartis, užbaigusiBosnijos karą.
2004 –Žakas Širakas atidarė Mijo tiltą-viaduką pietinėjePrancūzijoje – patį didžiausią pasaulyje.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1503 m. –Michel de Nostredame, garsusviduramžių pranašas (m.1566 m.).
1546 m. –Tycho Brahe, danųastronomas, astrologas beialchemikas, sugebėjęs apskaičiuoti tiksliasplanetų buvimo vietas anksčiau, nei buvo atrastasteleskopas (m.1601 m.).
1853 m. –Errico Malatesta,anarcho-komunistas su nepalaužiamu įsitikinimu, kuriuo dalinosi su savo drauguPiotru Kropotkinu, kad tuoj pat įvyksanarchistinė revoliucija (m.1932 m.).
1909 m. –Edward Lawrie Tatum,1958 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m.1975 m.).
1914 m. –Karl Carstens, vokiečių politikas, penktasisVokieijos Federalinis Prezidentas,teisininkas, teisėtyrininkaskonstitucionalistas ircivilistas (m.1992 m.).
1918 m. –Tovė Ditlevsen,danų rašytoja (m.1976 m.).
1960 m. –Ebrahimas Raisis,Irano dvasininkas (mudžtahidas), teisininkas (fakichas) ir valstybės veikėjas (m.2024 m.).
1966 m. –Helė Torning-Šmidt,Danijos politinė veikėja.
1970 m. –Anna Maria Jopek, Lenkijospop,jazz,folk muzikos atlikėja.
1972 m. –Christian E. Christiansen, danų filmų autorius ir režisierius.
1973 m. –Tom S. Englund,Švedijos muzikantas, žinomas kaipmetalo muzikos grupėsEvergrey vokalistas, gitaristas, lyderis ir įkūrėjas.
1976 m. –Pėteris Hansonas, futbolininkas,Švedijos rinktinės irStade Rennais klubogynėjas.
1979 m.:
- Aaron Lucas,Europos krepšininkas, žaidęs įžaidėjo pozicija.
- Maiklas Ouvenas, anglų futbolininkas. Žaidžiapuolėjo pozicijoje, pasižymi greičiu, įsibėgėjimu, smūgių tikslumu.
1980 m. –Didieras Zokora, futbolininkas,Dramblio Kaulo Kranto rinktinės irSevilla FC klubo saugas.
1982 m. –Stivas Sidvelas, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijojeBirmingemo „Aston Villa“ klube. SuReading klubu 2005–2006 sezone laimėjoFutbolo lygos čempionatą.
1988 m. –Vanessa Anne Hudgens, JAV aktorė, dainininkė^[6].

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1510 m. –Frydrichas Vetinas arbaFrydrichas Saksas,Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas,Vokiečių ordino magistras (g.1473 m.).
1591 m. –Šv. Kryžiaus Jonas,katalikų šventasis, rašytojas ir poetas, mistikas,karmelitų ordino reformatorius,Bažnyčios mokytojas (g.1542 m.).
1799 m. –Džordžas Vašingtonas,pirmasis konstitucinisJungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1789–1797)^[7] beiJAV nepriklausomybės karo metu vadovavoKontinentinei armijai (1775–1783). Jo vaidmuo revoliuciniuose procesuose ir po jų sekusiame nepriklausomybės paskelbime ir Jungtinių Amerikos Valstijų suformavime buvo svarbus. Amerikiečių jis yra laikomas „šalies Tėvu”.^[7] (g.1732 m.).
1954 m. –Dmitrijus Medvedevas, kadrinisNKVD karininkas (pulkininkas), žvalgybininkas, partizanų būrio vadas,Tarybų Sąjungos didvyris (g.1898 m.).
1990 m. –Frydrichas Diurenmatas, žymusšveicarų dramaturgas, publicistas, dailininkas ekspresionistas. Rašėvokiečių kalba (g.1921 m.).
2023 m. –Lee Redmond,amerikiečių moteris, turėjusi ilgiausius pasaulyje rankų nagus (g.1941 m.).^[8]

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑Julius Abraitis.
↑Juozas Sakalas-Sakalauskas. Trumpa biografija.Archyvuota kopija 2011-07-21 išWayback Machine projekto.
↑www.zebra.ltOperos švyturys V. Juozapaitis: visada buvau vertinamas Archyvuota kopija 2012-04-18 išWayback Machine projekto.
↑„Mirė VU profesorius Jonas Palionis“. Delfi.lt. 2021-12-15. Nuoroda tikrinta2021-12-15.
↑(angl.)Nobelio medicinos premijos laureatai
↑Vanessa Anne Hudgens. Biografija.Archyvuota kopija 2010-02-10 išWayback Machine projekto.
↑^7,0^7,1„George Washington“.Library of Congress. Suarchyvuotasoriginalas 2009-12-02. Nuoroda tikrinta2009-06-27.
↑Newman, Vicki (2023-12-18).„Lee Redmond, who once had the longest fingernails ever, dies just days before Christmas“.Guinness World Records (anglų). Nuoroda tikrinta2023-12-23.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gruodžio_14&oldid=7583140"

Paslėpta kategorija:

Webarchive šablono Wayback nuorodos

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp