Užima 344 km² plotą, joje gyvena apie 110 000 gyventojų. Paip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, kadangi būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje.
Šalies vardo kilmė nėra aiški. Spėjama, kad ispanų kolonizatoriai ją pavadinoGranados miesto Ispanijoje garbei.[2] Pagal kitą versiją, XVII a. viduryje salą užėmė prancūzųgrenadieriai (tokie kariuomenės daliniai), galbūt pagal juos ir pavadinta sala.[3]
Priešistoriniais laikais Grenados raidą nulėmė tautų iš Venesuelos pakrantės kraustymaisi Karibų salose. Pieš mūsų erą čia gyvenoOrtiroidų kultūros atstovai, o nuo mūsų eros pirmųjų amžių Grenadą apgyvendino žemdirbiai, tikriausiai kalbėjęaravakų kalbomis –saladoidai,barankoidai, galiausiaiostionoidai. Apie XIV a. į salą atsikėlė indėnaikaribai, kurie asimiliavo vietos aravakus. Jie salą vadinoCamahogne.
Karibų indėnų gyvenamą salą1498 m. atradoKristupas Kolumbas, ir ji oficialiai paskelbtaIspanijos Vakarų Indijų dalimi, tačiau ispanai jos neapgyvendino dėl aršaus karibų pasipriešinimo. Tik 1650 m., po karų su vietiniais gyventojais, Grenadą kolonizavoprancūzai, kurie čia įkūrė cukranendrių plantacijas ir atvežė daugybę vergų iš Afrikos, o vietinius karibus išnaikino. Taip Grenada tapoPrancūzijos Vakarų Indijų dalimi, svarbiausia jos sala. Prancūzų statytasSent Džordžas (pranc.Fort Royal) buvo vienintelis natūralus prancūzų uostas Karibuose.
Netrukus šalyje prasidėjo vidiniai konfliktai, remiamiKubos irTarybų Sąjungos.1979 m. į valdžią atėjoMaurice Bishop vadovaujami kairieji, siekę paversti Grenadą socialistine šalimi.1983 m. įvykus nesutarimams tarp partijos linijų, pasinaudodama neramumais į Grenadąarmiją įvedėJAV, siekdama atkurti stabilumą. Tai buvo vienas paskutiniųjų JAV bandymų karine jėga kištis į kitų valstybių reikalus Lotynų Amerikoje, susilaukęs didžiulės kritikos, kaip tarptautinės teisės pažeidimas.
Nuo 1983 m. Grenados valdyme vyrauja dešinieji. Šalis sparčiai vysto žemės ūkį (tapdama antrąja pasaulyje muskato augintoja) ir turizmą.
Salos vulkaninės kilmės, horstinės, derlingos. Grenadoje yra daugugnikalnių ir kalnų. Aukščiausias salos taškas yrastratovulkanasŠv. Katerinos kalnas, kurio aukštis siekia 840 m. Kelios mažos upės, sudarydamos daug krioklių, išteka iš kalnų ir įteka į Karibų jūrą ir Atlanto vandenyną. Salas dengia drėgnieji visžaliai miškai.
Klimatas – subekvatorinis, jūrinis. Vidutinė mėnesio temperatūra 25–28 °C. Per metus iškrenta virš 1500 mm kritulių.[4] Grenada dažnai patenka į įvairių Atlanto vandenynouraganų kelią. Patys naujausi uraganai, smarkiai nuniokoję šalį, buvo2004 m. uraganas Ivanas (jo metu žuvo 39 žmonės) ir2005 m. uraganas Emilija.
Žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Auginami kokosai, įvairūs prieskoniai, bananai. Yra tekstilės pramonė. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraJAV irTrinidadas ir Tobagas.
Svarbią dalį šalies ekonomikoje turi ir turizmas. Visoje saloje plečiami ir gerai prižiūrimi paplūdimiai, rengiamos įvairių vandens sporto šakų varžybos. Turizmas labai sparčiai pradėjo plėstis, kai sostinėje Sent Džordže buvo pastatytas kruizinių laivų uostas. Per 2007–2008 m. vasaros sezoną miestą aplankydavo iki 4 kruizinių laivų per dieną. 3 km ilgio Sent Džordžo paplūdimys vadinamas vienas gražiausių pasaulyje ir dažnai patenka į geriausių pasaulio paplūdimių dešimtukus.
Grenada dar vadinamaprieskonių sala, nes yra stambus prieskonių, tarp jų –cinamono,gvazdikėlių,imbiero tiekėjas. Pagrindinis eksporto produktas – muskato riešutas – šalies vėliavoje simbolizuoja šios valstybės ūkį. Grenada – antroji pagal dydį muskato tiekėja pasaulinei rinkai (poIndonezijos). Greta prieskonių svarbūs eksporto produktai yrabananai,cukranendrių cukrus,kakava.
Apie 80 % Grenados gyventojų sudaro iš Afrikos atvežtų vergų palikuonys. Likusieji indų ir europiečių kilmės.
Kaip ir dauguma Karibų jūros salų, Grenada turi problemų su emigracija. Daug čia gimusių jaunų žmonių išvažiuoja iš salos tęsti savo gyvenimo kitur. Pačios populiariausios Grenados emigrantų vietos yraNiujorkas,Torontas,Jungtinė Karalystė irMonrealis.
Prancūzų kultūros įtaka Grenados kultūrai ne tokia ryški, kaip kitose Karibų jūros salose, bet šalyje vis tik yra nemažai prancūziškų pavardžių ir vietovardžių, o kasdieninėje, Grenados kreolų, kalboje vartojama daug prancūzų kalbos ir vietos dialekto arba patva (Antilų kreolų) žodžių. Yra nuo XVIII a. išlikusios prancūzų architektūros. Prancūzų kultūros įtaka labiau pastebima patiekaluose ir maisto gaminimo būduose, kurie primenaNaujojo Orleano virtuvę. Salos kultūrą ypač lėmė grenadiečių afrikinės šaknys, bet virtuvėje galima pastebėti ir indų bei Karibų jūros regiono indėnų įtakos.
Maistas nėra vienintelis Grenados kultūros aspektas. Ne mažiau reikšmės teikiama muzikai, šokiams ir šventėms. Kasmetinėse Grenados šventėse vyrauja soka, kalipsas irregis. Pastaraisiais metais jaunimo tarpe populiarėjarepo muzika. Taip pat saloje auga zuko populiarumas. Nemažą įtaką įvairiems Grenados kultūros aspektams turi ir Afrikos bei Karibų jūros regiono indėnų kultūrinis paveldas.
Kaip ir kitose Karibų jūros salose, nacionalinė ir populiariausia sporto šaka yrakriketas.
Svarbus Grenados kultūros aspektas yra pasakojimas. Pasakose labiausiai pastebima Afrikos ir Prancūzijos kultūrų įtaka.
.svg)