Ginocentrizmas (sen. gr.γυνή – 'moteris' + κέντρον – 'apskritimo centras') – pasaulėžiūros tipas, kuriam būdingamoterų požiūrį ar poreikius laikyti svarbiausiais. Tokią pasaulėžiūrą turintis asmuo arba toksdiskursas yraginocentriškas. Panaši pasaulėžiūra, kurioje svarbiausiu laikomas vyriškas mąstymas ir prioritetai, vadinamaandrocentrizmu. Ginocentrizmas artimai siejasi sufeminizmu beimatriarchatu.
Terminas „ginocentrizmas“ pradėtas naudoti vėliausiai nuo1897 m.XX a. 8 deš., iškilus antrosios bangos feminizmui, šiuo terminu buvo siekiama apibūdinti naujojo feminizmo pokyčius, kuris, priešingai nei feminizmas, reikalaujantis visiškos lygybės, pripažįsta lyčių skirtumus.[1]
Pasak Masačusetso universiteto filosofės Kristos Hodep (Christa Hodapp), šiuolaikiniai vyrų judėjimai ginocentrizmą vertina kaipviduramžiams būdingos dvaro meilės tęsinį, kuomet moterys priklausėaristokratų klasei, o vyrai – žemesnio rango patarnautojų klasei. Šis požiūris feminizmą apibūdina kaip įsisenėjusių viduramžiškų nuostatų, tokių, kaipriteriškumas ar romantizuoti santykiai, sergėtoją, o ne liberalumą palaikančią jėgą.[2]
Piterio Vraito (Peter Wright) tyrimas padarė išvadą, jog ginocentrizmas yra moteriška narcisizmo forma, savo tolimesnį gyvavimą pateisinanti tradiciniais lyčių vaidmenimis.[3]