Kurdamas filmus, Žoržas Melje taikė pažangiusspecialiuosius efektus. 1896 m. jis netyčia atradostop-trick efektą ir vienas pirmųjų panaudojodvigubą eksponavimą, pagreitintą judesį, kadrus su užplaukimu bei rankinį juostos spalvinimą.
Žoržas Meljė gimėParyžiuje, batų gamintojų šeimoje. Mokėsi vaizduojamojo meno mokykloje.
1884 m. skatinamas tėvų tęsė studijas Londone – tikėtasi, kad išmokęs anglų kalbos sūnus dirbs tėvo batų įmonėje. Londone Žoržas Meljė susidomėjo iliuzionistų pasirodymais.
Grįžęs iš Londono, dirbo tėvo fabrike ir tėvui išėjus į pensiją perėmė vadovavimą verslui. Šiose pareigose jis gerai uždirbo ir 1888 m. sugebėjo nupirkti žymųjįRobert-Houdin‘o magijos teatrą.
Nuo tada Žoržas Meljė tapo profesionaliu iliuzionistu. Savo pasirodymuose jis demonstruodavo magijos ir iliuzijų technikas, kurių išmoko gyvendamas Londone, taip pat savo sukurtus triukus. Taip susidomėjo merginomis, pamilo Leną Straubel, bet dėl neištikimo mylimosios būdo netyčia ją nužudė (nėra žinoma, iš kur šita informacija).
1895 m., išvydęsbrolių Liumjerų kino kamerą, jis susidomėjo kinu ir 1897 m. Paryžiuje įkūrė savo kino studiją. Pagalmagijos irmuzikinio teatro tradicijas aktoriai vaidindavo tapytų dekoracijų fone. Nuo 1896 iki 1914 m. šioje studijoje buvo sukurtas 531 filmas, kurių trukmė siekė nuo vienos iki keturiasdešimties minučių. Šie filmai neretai buvo panašūs į magijos teatro pasirodymus, kuriuose dalyvaudavo Žoržas Meljė: juose buvo vaizduojami triukai ir neįmanomi įvykiai, kaip antai dingstantys arba kintančio dydžio objektai.
Garsiausias jo filmas yra 1902 m. pastatyta trisdešimties scenų „Kelionė į Mėnulį“ (Le voyage dans la Lune). Taip pat garsi ir jo 1904 m. juosta „Neįmanoma kelionė“ (Le voyage à travers l'impossible). AbiejoseŽiulio Verno istorijų stilių primenančiose juostose pasakojama apie keistas keliones. Šie filmai laikomi vienais svarbiausių ankstyvųjųmokslinės fantastikos filmų, nors iš tiesų jų stilius panašesnis įmaginę fantastiką.
Žoržo Meljė juostoje „Velnio pilis“ (Le Manoir du diable, 1896 m.) galima rasti irsiaubo filmo užuomazgas.
1913 m., neatlaikiusi stambių Prancūzijos ir JAV studijų konkurencijos, Žoržo Meljė kino kompanijabankrutavo ir ją nupirko „Pathé Frères“ įmonių grupė. Praradęs verslą, Žoržas Meljė ėmė pardavinėti žaislus.
Pirmojo Pasaulinio karo metais Prancūzijos armija konfiskavo beveik 500 celiuliozėje įrašytų Žoržo Meljė filmų ir panaudojo juos batų pakulnių gamyboje. Daugelis likusių filmų buvo parduoti ir perdirbti į naujas kino juostas, todėl iki šių dienų išliko labai nedaug Žoržo Meljė darbų.
Laikui bėgant Žoržo Meljė nuopelnai kino menui buvo pripažinti. 1931 m. jis buvo apdovanotas Nacionaliniu Garbės Legiono ordinu, o 1932 m. Kino asociacija parūpino jam būstą.
Aliuzijos į Žoržo Meljė darbus buvo ne kartą naudojamos kine, televizijoje ir literatūroje:
Grupės „The Smashing Pumpkins“ dainos „Tonight, Tonight“vaizdo klipas nufilmuotas žymiausių Žoržo Meljė filmų, ypač „Kelionės į Mėnulį“, stiliumi. Be to, tame pačiame klipe vaizduojamas garlaivis, pavadintas „S.S. Méliès“.
HBO televizijosseriale „Iš Žemės į Mėnulį“ (From the Earth to the Moon) Žoržą Meljė vaidinaTchéky Karyo.
Žoržas Meljė yra šiuolaikinio Kanados kino režisieriausGuy Maddin ir vaizdo menininkoTimothy Hutchings filmų įkvėpimo šaltinis.
Filmo „Kelionė į Mėnulį“ kadrai panaudoti grupės „Queen“ 1995 m. vaizdo klipe „Heaven for Everyone“.
2007 m.Brian Selznick‘o vaikams skirtoje knygoje „Hugo Kabreto išradimas“ (The Invention of Hugo Cabret) pasakojama apie mergaitę Izabelę ir horologo sūnų Hugo, kurie 1931 m. Paryžiuje sužino Žoržo Meljė paslaptį.
2-ajame ir 3-iajame serialo „The Mighty Boosh“ sezonuose pasirodo epizodinis veikėjas Mėnulis skutimosi putomis išteptu veidu, labai panašus į Žoržo Meljė Mėnulį filme „Kelionė į Mėnulį“.