| George Martin | |
 | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | George Henry Martin |
| Gimė | 1926 m. sausio 3 d. Londonas,Jungtinė Karalystė |
| Kilmė |  Jungtinė Karalystė |
| Mirė | 2016 m. kovo 8 d.(90 metų) Viltšyras, Jungtinė Karalystė |
| Žanrai | Rokas·pop·klasika·komedija[1] |
| Veikla | Įrašų prodiuseris, aranžuotojas, kompozitorius, dirigentas, muzikantas |
| Įrašų kompanija | EMI·Parlophone·Apple |
| Susijusi veikla | The Beatles·America·Jeff Beck·Paul McCartney·Ringo Starr |
Seras Džordžas Henris Martinas (angl.Sir George Henry Martin; g.1926 m.sausio 3 d. –2016 m.kovo 8 d.) –Anglijos muzikinių įrašų prodiuseris, aranžuotojas, kompozitorius, dirigentas ir muzikantas, dirbęs kartu su viena garsiausių pasaulio roko grupių „The Beatles“ ir padaręs didelį įnašą kuriant grupės albumus, dėl ko netgi pramintas „Penktuoju bitlu“.[2] Dž. Martino gebėjimas peržengti kūrybinį slenkstį, naudojant primityvią praėjusio amžiaus muzikinę įrangą, bei neeilinis požiūris į muziką, praturtino bitlų kūrybą nuo jų karjeros pradžios.[3] Prodiuseris dalyvaudavo grupės įrašų sesijose, jų metu grodavoklavišiniais, taip pat sukūrė ne vieną orkestrinę ir instrumentinę aranžuotę. Sėkmingi bitlų albumų pardavimų rezultatai byloja apie Dž. Martino profesionalumą – 1967 m. išleistas „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“ buvo pirmasis roko albumas, laimėjęs „Grammy“ ir pripažintas metų albumu.[4]
Per ilgametę šešių dešimtmečių karjerą, Martinui yra tekę dirbti ne tik muzikos, bet ir kino bei televizijos industrijoje. Ankstyvaisiais karjeros metais, būdamas kompanijos „Parlophone Records“ vadovu, prodiusavokomedinę muziką. Taipogi, padėjo išpopuliarintibritish beat muziką.[5] 1965 m. palikęs „Parlophone“, įkūrė savo paties įrašų kompaniją „Associated Independent Recording“.
Martinas yra laimėjęs 6 „Grammy“ apdovanojimus.[6] Neskaitant veiklos pramogų pasaulyje, buvo susijęs su kai kuriomis labdaringomis organizacijomis, viena iš jų – „The Prince's Trust“. Dėl nuopelnų muzikai ir bendraipopuliariajai kultūrai, 1996 m. jam suteiktas sero titulas.[7]
Pažintis su bitlais prasidėjo, kai 1962 m. tuometinis jų vadybininkasBrajanas Epšteinas (Brian Epstein) davė Martinui pasiklausyti „Decca Records“ perklausų nepraėjusių grupės įrašų.[8] Kiek Epšteinas pasakojo, Martinui patikoDž. Harisono grojimas gitara, taip pat labiau mėgoMakartnio dainavimą neguLenono. Tačiau nebuvo pakankamai priblokštas grupės pasirodymo. Vis dėlto, Epšteino ir „EMI“ priklausančios leidybinės firmos „Ardmore & Beechwood“ darbuotojų Sid'o Colman'o ir jo kolegos Kim'o Bennett'o pastangomis, buvo surengta įrašų sesija, per kurią įrašyti pirmieji bitlų singlai – „Besame Mucho“, „Love Me Do“, „Ask Me Why“, bei „P.S. I Love You“. Sesijų metu prisistatė ir Dž. Martinas, kuris nors ir nebuvo labai sužavėtas muzikos skambesio, pabendravęs su garso inžinieriais ir išvydęs sąmojingas bitlų asmenybes, nutarė pasirašyti kontraktą dėl bendradarbiavimo. Per kitą susitikimą, bitlai pasirodė su nauju būgnininkuRingo Starr'u, kuris pakeitė prieš tai grojusįPytą Bestą (Pete Best). Grupės buvo paprašyta sugroti Mitch'o Murray'aus dainą „How Do You Do It“, o taip pat iš naujo įrašyta „Love Me Do“ ir ankstyvoji „Please Please Me“ versija. Martinas nebuvo patenkintas Ringo grojimu, todėl laikinai pakvietė groti sesijinį būgnininką Andy White'ą, o Ringo davėtamburiną irmarakas. Nepaisant Martino abejonių dėl „Love Me Do“, singlas sugebėjo pasiekti 17-tą vietą britų pardavimų sąrašuose. To pakako, kad prodiuserio abejonės dėl bitlų potencialo būtų išsklaidytos. Norėdamas judėti į priekį, Martinas pasiūlė grupei įrašyti naują „Please Please Me“ versiją, o vėliau ir visą albumą. Toks pasiūlymas skambėjo beprotiškai, atsižvelgiant į ne tokius didelius grupės pasiekimus. 1962 m. lapkritį trečiąkart sugrojus dainą „Please Please Me“, Martinas ištarė: "Džentelmenai, jūs ką tik sukūrėte savo pirmąją dainą Nr. 1".[9] Kadangi tuometis grupės įrašų platintojas, Martino nuomone, nesistengė populiarinti dainos „Love Me Do“, prodiuserio sprendimu tas darbas patikėtas Epšteino pažįstamam Dick'ui James'ui. Kaip ir buvo tikėtasi, 1963 m. „Please Please Me“ tapo hitu, užėmusiu pirmąją vietą pagal pardavimus. Visai netrukus buvo įrašytas ir pilnas albumastuo pačiu pavadinimu, kuris ilgą laiką Jungtinėje Karalystėje pirmavo pardavimuose ir jį aplenkė tik antrasis grupės albumas „With the Beatles“.[10]
Gerais rezultatais paženklinta pradžia Dž. Martiną nuvedė prie tolimesnių darbų – jis dalyvaudavo kūrybiniame procese, padėdavo ištobulinti bitlų parašytas dainas ir mokė, kaip sukurti komerciškai sėkmingą kūrinį. Anot jo, svarbiausios yra pirmosios 10 sekundžių, taip pat dainos trukmė standartiškai turi atitikti pusantros minutės vedėjų programą. Vėliau sekė tokie hitai, kaip „From Me to You“ ir „She Loves You“, davęs pradžią „bitlomanijai“. Grupės populiarumui negalėjo prilygti niekas, o paskui išleistas singlas „I Want to Hold Your Hand“ tik patvirtino šį faktą, vėl užimdamas pardavimų viršūnę.[11]
1946 m. Dž. Martinas sutiko Džyn "Šyna" Čisholm (Jean "Sheena" Chisholm), kuriuos suartino judviejų meilė muzikai ir dalyvavimas „Karališkojo laivyno“ chore. Nors Martino motina nepritarė jų santykiams, porelė 1948 m. susituokė Aberdyno universitete. Praėjus vos kelioms savaitėms, jo motina mirė dėlsmegenų hemoragijos; Martinas jautėsi kaltas dėl motinos mirties. Visgi, kartu su žmona susilaukė dviejų vaikų: Aleksio (Alexis) ir Gregorio Polo Martino (Gregory Paul Martin). Maždaug 1955 m. šeimyna išLondono patraukė gyventi į naujai besikuriantį Hatfildą, esantįHartfordšyre. Brėkštant septintajam dešimtmečiui, Dž. Martinas siekė išsiskirti su Džyn, tačiau ši atmetė prašymus, rūpindamasi vaikų gerove. Tuo metu prodiuseris jau gyveno atskirai nuo šeimos, išsinuomojęs butą Londone ir jame įsikurdinęs su savo tėvu. Galiausiai 1965 m. vasarį Dž. Martinas oficialiai išsiskyrė su žmona.[12]
Antroji santuoka su Džiudi Lokhart Smit (Judy Lockhart Smith) buvo numatyta dar pirmosiomis Martino darbo dienomis „EMI“ 1950 metais, kai Džiudi dirbo „Parlophone“ direktoriaus sekretore. 1955 m. perėmęs direktoriaus pareigas, Martinas paliko Džiudi toliau dirbti sekretore, o tai tik suartino jų draugystę, virtusia slaptu romanu, kuris vedė prie pirmosios santuokos griūties. 1966 m., praėjus maždaug metams po pirmosios santuokos iširimo, Martinas vedė Džiudi ir susilaukė dviejų vaikų: Liusi (Lucie) irGailso Martino (Giles Martin). Vėlesniais savo gyvenimo metais, prodiuseris nemažai laiko praleido su Džiudi, judviejų namuose.[13]
 | Šis straipsnis apieatlikėją yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |
| ||||||||||||||
