Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio)
Geografija (sen. gr.γεωγραφία =geographia, žodis kilęs išgr.γεω- =geo- 'žemė' ir γράφω =graphō 'rašau') – mokslas, kuris tiria Žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystymąsi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiauja žmonės.[1][2] Nors geografijos tyrimų objektas yra išskirtinaiŽemės planeta, daug sąvokų gali būti pritaikomos platesniame kontekste kalbant apie kitus dangaus kūnus (planetologija).[3]
Graikai yra pirmoji žinoma civilizacija, aktyviai besidomėjusi geografija kaip mokslu ir filosofija. Pagrindinės asmenybės, prisidėjusios prie geografijos plėtros buvo:Talis iš Mileto,Herodotas,Eratostenas,Hiparchas,Aristotelis,Strabonas irPtolemėjas. Pirmąkart terminą γεωγραφία pavartojoIII a. pr. m. e. gyvenęs graikų mokslininkasEratostenas savo knygos pavadinime.[4] Romėnų sudarinėjami naujai atrastų šalių žemėlapiai papildė geografijos žinias naujais metodais.
Techninė geografija tyrinėja statistinius metodus, įrankius ir techniką erdvinės informacijos surinkimui, analizei, naudojimui ir suvokimui.[6][7][8] Tai palyginti nauja geografijos mokslo šaka, dėl to jos išskyrimas kartais yra ginčijamas.
Lietuvoje geografijos mokslo užuomazgų būta1580 m., kaiVilniaus universitete kaip pagalbinė istorijos disciplina buvo pradėta dėstyti geografija, tačiau pirmasis geografinis leidinys LDK išleistas vėliau –1613 m. (K. M. Radvilos irTomašo Makovskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su nedidele geografijos apybraiža).[9] Kita vertus, aprašomosios geografijos žinių apie Lietuvos teritoriją turėjo darsenovės graikai, oviduramžiais žinias apie Lietuvos geografiją platino subaltais kariaujantys Europos riteriai. Dar vėliau geografijos žinių apie Lietuvą pagausėjo įvairių keliautojų aprašymuose.
Geografiniai tyrimams ir analizei pagrindą suteikia klausimai „kur“ ir „kodėl ten“. Atsakydami į tai geografai remiasi fundamentalia prielaida, pagrįsta Toblerio pirmuoji geografijos dėsniu, anot kurio „visa yra susiję su viskuo, bet artimi dalykai yra labiau susiję nei tolimi“.[10][11] Vienas dėsnio pritaikymo pavyzdžių – hipotezė, kadKauno irKlaipėdos miestai turėtų vaidinti santykinai svarbesnį vaidmenį atitinkamai vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, tuo tarpuVilnius turėtų būti svarbiausiu traukos centru rytųLietuvoje ir savivaldybėse.[12]Žemėlapiai vaidina esminį vaidmenį nustatant erdvinius ryšius. Pastaraisiais metais geografinėje analizėje klasikinękartografiją pakeitėgeografinė informacinė sistema (GIS).
↑Burt, Tim (2009).Key Concepts in Geography: Scale, Resolution, Analysis, and Synthesis in Physical Geography (2 leid.). John Wiley & Sons. pp. 85–96.ISBN978-1-4051-9146-3.
↑Dahlman, Carl; Renwick, William (2014).Introduction to Geography: People, Places & Environment (6 leid.). Pearson.ISBN9780137504510.
↑Johnston, Ron (2000). „Human Geography“. Rinkinyje: Johnston, Ron; Gregory, Derek; Pratt, Geraldine; et al. (red.).The Dictionary of Human Geography. Oxford: Blackwell. pp. 353–60.
↑Sala, Maria (2009).Geography Volume I (1 leid.). Oxford, United Kingdom:EOLSS UNESCO.ISBN978-1-84826-960-6.
↑Sala, Maria (2009).GEOGRAPHY – Vol. I: Geography(PDF). Encyclopedia of Life Support Systems UNESCO. Nuoroda tikrinta2022-12-30.
.png)
