Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavaizduotos 46 chromosomos sudaro diploidinį žmogaus vyro genomą. Mitochondrinė chromosoma nepavaizduota.
Genomas –organizmo genetinė medžiaga, užkoduotaDNR (kai kuriųvirusų –RNR). Ląstelei dalijantis (mitozė), kiekviena dukterinių ląstelių įprastai gauna identišką genomo kopiją. Mutacijos, kurių metu genomo seka (dažniausiai nežymiai) pasikeičia, ląstelės gyvenimo ciklo mastu nėra dažnas reiškinys.
Į genomą įeina baltymus koduojantysgenai, tikRNR koduojančios sekos (pavyzdžui,tRNR), įvairios reguliuojančios sekos ir nemažai sekų, kurios arba neturi aiškios funkcijos, arba ji nežinoma. Genome aptinkama ir nebeveikiančių, evoliucijoje prarastų genų liekanų (pseudogenų). Pavyzdžiui, žmogus tebeturi nebeveikiančiovitamino C sintezės geno liekanas.[1] Eukariotuose dauguma genomo DNR saugoma ląstelės branduolyje, tačiau DNR bei genus turi taip pat irmitochondrijos beichloroplastai.
Žmogaus genomas, arba, kitaip tariant, DNR, koduoja milijardą () bitų informacijos.[2]
