Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Gegužės 23

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bal –Gegužė –Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31
2025

Gegužės 23 yra 143-a metų diena pagalGrigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 144-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 222 dienos.

Informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

(kol kas neįvestos)Gyvūnų diena

Vardadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Gertautas –Tautvydė – Ivona – Žydrūnė – Žydrūnas

Šią dieną Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1404 – DidysisVokiečių ordino magistras Konradas fon Jungingenas,Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštisJogaila ir Lietuvos didysis kunigaištisVytautas sudarėRacionžo sutartį;
1953 – per 48 valandasLietuvoje suimta ir deportuota beveik 37 tūkst. valstiečių, atsisakiusių stoti įkolūkius;
2007 – paskelbtasKonstitucinio Teismo sprendimas dėlAlitos gamyklos privatizavimo: Vyriausybės vadovasAlgirdas Brazauskas irValstybės turto fondas, privatizuodami gamyklą, pažeidė LietuvosKonstituciją. Dėl šio sandorio Lietuvai padaryta 35,9 mln.litų žala.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1869 m. –Antanas Lingis-Velioniškis, (slapyvardis – A. Velioniškis), rašytojas, vertėjas, gydytojas^[1] (m.1900 m.).
1883 m. –Feliksas Milevičius,knygnešys,Lietuvos mėgėjų teatro irTelšių politinis veikėjas (m.1965 m.).
1891 m. –Vilius Balandis,Lietuvos kariuomenės karokapelionas,kapitonas (m.1978 m.).
1892 m. –Jonas Dambrauskas, kompozitorius, vargonininkas ir choro dirigentas (m.1982 m.).
1897 m. –Pranas Hiksa,Lietuvos kariuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos karo lakūnaskapitonas (m.1966 m.).
1914 m. –Petras Baublys,Lietuvos gydytojas pediatras (m.1973 m.).
1915 m. –Juozas Girnius, lietuvių filosofasegzistencialistas (m.1994 m.).
1927 m. –Birutė Kudzienė, chemikė, ilgametėLietuvos mokslų akademijos chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė (m.2010 m.).
1934 m. –Jonas Domarkas,Lietuvos kompozitorius, pedagogas (m.2020 m.).
1937 m. –Alfredas Henrikas Stasiulevičius, pedagogas,Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1948 m. –Algirdas Juozapavičius,Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras, vadybininkas^[2], UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ direktorius.
1949 m. –Zita Bumblauskienė,Lietuvos irTelšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1950 m. –Povilas Tebelškis,Lietuvos archeologas (m.2003 m.).
1952 m. –Stasys Jasiūnas,Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1953 m. –Henrikas Natalevičius,Lietuvos tapytojas.
1954 m. –Vigimantas Kisielius, inžinierius geodezininkas,Lietuvos irKėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1955 m.:
- Pranas Griušys,Lietuvos dailininkas.
- Regina Maleckaitė, choro dirigentė.
1957 m. –Remigijus Šaknys,Lietuvos irBiržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1959 m. –Rita Lidžiūtė, gydytoja,Lietuvos irMažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1961 m.:
- Algimantas Kalinauskas, inžinierius,Lietuvos politinis veikėjas.
- Daiva Stubraitė, lietuvių teatro ir kino aktorė. FotožurnalistoAlbino Stubros dukra.
1962 m. –Virginijus Komskis,Lietuvos irPagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1963 m. –Rolandas Medžiūnas, teisininkas ir pedagogas,Lietuvos irŠiaulių profsąjungų ir politinis veikėjas.
1965 m. –Romas Docius,Lietuvos irKelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1967 m. –Džiugas Paršonis,Lietuvos žurnalistas,VU dėstytojas (m.2021 m.).
1969 m. –Evaldas Jaras, Lietuvos teatro aktorius ir režisierius.
1971 m. –Rytis Vaišvila,Lietuvos krepšininkas ir treneris. Nuo2009 m. liepos mėn. pasirašė vienerių metų sutartį su Kinijos Sianjango „Tan Tan“ komandą,^[3] tačiau2010 m. sausio pabaigoje buvo atleistas.^[4]2010 m.liepos 30 d. sugrįžo į Klaipėdos „Neptūno“ klubo vyr. trenerio postą.^[5].
1975 m. –Gintautas Vileita, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantisPrienų „Rūdupio“ komandoje. Karjerą pradėjo1995 m. Monmouth komandoje. Olandijos krepšinio taurės laimėtojas.
1987 m. –Lina Grinčikaitė,Lietuvos lengvaatletė, kursi specializuojasisprinto rungtyse. Keturiųnacionalinių aukso medalių100 m distancijos bėgime savininkė. Šaliesolimpinės rinktinės narė.
1988 m. –Darius Cibulskas, Lietuvosfutbolo žaidėjas, žaidžiantissaugo pozicijoje.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1846 m. –Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis,lenkų politikas, finansininkas (g.1778 m.).
1880 m. –Liudvikas Liachovičius,Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (g.1811 m.).
1888 m. –Liudvikas Gediminas Beržanskis,aušrininkas, lietuvybės platintojas (g.1864 m.).
1946 m. –Martynas Jankus,Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas„Aušros“ leidėjų (g.1858 m.).
1979 m. –Romualdas Murauskas,Lietuvos boksininkas, Melburno olimpinių žaidynių prizininkas (g.1934 m.).
1986 m. –Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, aktorė (g.1909 m.).
2003 m. –Elena Červinskienė,Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g.1920 m.).
2008 m. –Alfredas Gytis Tiškus,Lietuvos inžinierius architektas, dailininkas (g.1934 m.).
2017 m. –Evaldas Čerškus,Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslo daktaras (g.1936 m.).
2022 m. –Vidmantas Puplauskis,Lietuvos žurnalistas, kino ir televizijos filmų scenaristas, režisierius (g.1940 m.).^[6]

Šią dieną pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1430 –Kompjene suimta ir atiduota britamsŽana d'Ark;
1879 – rusų rašytojuiIvanui Turgenevui suteiktasOksfordo universiteto civilinės teisės daktaro laipsnis. Jis buvo pirmasis rašytojas pasaulyje, kuriam suteikta tokia garbė;
1941 –Vokietijoje Karinis laivasHMS Hood buvo pamuštas ir susprogdintas kito karinio laivoBismarck
1949 – paskelbtaVokietijos Federacinė Respublika su sostineBona;
1987 –SSRS nutraukė radijo stoties „Amerikos balsas” trukdžius;
1999 –Vokietijoje socialdemokratasJohanesas Rau išrinktas aštuntuoju pokarioprezidentu.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1707 m. –Karlas Linėjus,XVIII amžiaus švedų gamtininkas,mokslinės sistematikos kūrėjas (m.1778 m.).
1834 m. –Janis Frydrichas Baumanis,latvių architektas. Pirmasis Latvijos architektas profesionalas (m.1891 m.).
1891 m. –Par Lagerkvist,švedų poetas ir prozininkas.1951 m. apdovanotasNobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narys, Geteborgo universiteto garbės daktaras (m.1974 m.).
1922 m. –Laimduotas Murniekas, latvių tapytojas.
1925 m. –Joshua Lederberg,1958 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (m.2008 m.).
1926 m. –Džo Slovo, lietuvių kilmės kovotojas priešapartheidą, pirmojePietų Afrikos Respublikos demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas^[8] (m.1995 m.).
1949 m. –Alanas Peresas Garsija, teisininkas,Peru ir tarptautinis politinis veikėjas, prezidentas.
1950 m. –Richard Chase, serijinis žudikas (m.1980 m.).
1951 m. –Anatolijus Jevgenijevičius Karpovas,Rusijos šachmatų didmeistris, pasaulio šachmatų čempionas nuo1975–1985 m. ir pasaulio čempionas pagalFIDE versiją1993–1999 m.
1952 m. –Anne-Marie David, prancūzų dainininkė.
1957 m. –Jimmy McShane,Šiaurės Airijos šokėjas ir dainininkas.
1976 m.:
- Herbertas Vasiljevas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
- Ricardo Luiz Pozzi Rodrigues, futbolininkas,Brazilijos rinktinės ir KataroAtlético Mineiro klubo saugas.
- Antonio Naelson Matías,Toluca futbolo klubo irMeksikos vyrų futbolo rinktinės saugas/puolėjas (centro). Dėl savobraziliškos kilmės sukelia nemažai diskusijų ar turėtų būti kviečiamas įMeksikos rinktinę.
1980 m. –Theofanis Gekas, futbolininkas,Graikijos rinktinės irBayer Leverkusen klubopuolėjas.
1983 m. –Heidi India Range, yra dainininkė ir viena iš trijųpop grupėsSugababes narių.
1984 m. –Hugas Migelis Pereira de Almeida, futbolininkas,Portugalijos rinktinės irSV Werder Bremen klubopuolėjas.
1991 m. –Lena Meyer-Landrut,Vokietijos dainininkė.2010 m. Eurovizijos dainų konkurse tapo nugalėtoja su daina „Satellite“.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1373 m. –Heliga Birgitta,Romos katalikų bažnyčios šventoji (šventė:spalio 8 d .),Švedijos ir keleivių globėja (g.1303 m.).
1498 m. –Džirolamas Savonarola, garsus italų humanistas, pamokslininkas, poetas, politinis veikėjas, bažnyčios reformatorius (g.1452 m.).
1857 m. –Augustin Louis Cauchy, prancūzų matematikas, vienas matematinės analizės pradininkų, taip pat suformulavęs kelias svarbias kompleksinės analizės teoremas (g.1789 m.).
1886 m. –Franz Leopold von Ranke,Prūsijos istorikas, laikomas vienu iš svarbiausių mokslinės istoriografijos pradininkų (g.1795 m.).
1906 m. –Henrik Johan Ibsen, žymusNorvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“^[9] (g.1828 m.).
1937 m. –John Davison Rockefeller,JAV verslininkas, pramonininkas,filantropas, mecenatas (g.1839 m.).
1945 m. –Henrichas Himleris, SS reichsfiureris,nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho „juodasis magas“ ir naujos nacių religijos kūrėjas (g.1900 m.).
1981 m. –David Lewis, kanadiečių teisininkas ir politikas^[10] (g.1909 m.).
1992 m. –Giovanni Falcone,Italijos teisėjas, specializavęsismafijos bylose (g.1939 m.).
1994 m. –Joe Pass, džiazo gitaristas (g.1929 m.).
2009 m.:
- Derek William Bowett, britųteisininkas, teisėtyrininkastarptautininkas,Kembridžo universiteto Whewell tarptautinės teisės katedrosprofesorius (1981–1991), JTTarptautinės teisės komisijos narys (1991–1996) (g.1927 m.).
- No Mu Hionas, 16-asisPietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo2003 m.vasario 25 iki2008 m.vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvožmogaus teisių specialistas (g.1946 m.).
2021 m. –Max Mosley, buvęs teisininkas irautomobilių sporto lenktynininkas, nuo1993 iki2009 m. buvoTarptautinės automobilininkų federacijos prezidentas (g.1940 m.).^[11]
2022 m. –Anita Gradin, Švedijos žurnalistė, politikė (g.1933 m.).^[12]
2025 m.:
- Jurijus Nikitinas,Rusijos rašytojas fantastas (g.1939 m.).^[13]
- Sebastianas Salgadas,brazilų fotografas, vienas žymiausių pasaulio fotožurnalistų (g.1944 m.).^[14]

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑Antanas Lingis-Velioniškis. Trumpa biografija.Archyvuota kopija 2011-09-17 išWayback Machine projekto.
↑Kas šiemet nusipelnė geriausio vadybininko vardo? „Veido“ informacija (2008.01.28 – Nr. 4)
↑http://sportas.atn.lt/straipsnis/27966/rvaisvila-is-klaipedos-keliasi-i-kinija^{[neveikianti nuoroda]}
↑http://www.krepsinis.net/kinijos-klubas-atleido-r-vaisvila-132682.html
↑http://www.krepsinis.net/neptuno-vyr-treneriu-oficialiai-tapo-r-vaisvila-jam-talkins-p-juodis-147835.html
↑Užgeso kino režisieriaus, ilgamečio LRT darbuotojo Vidmanto Puplauskio gyvybė. lrt.lt. 2022-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.
↑(angl.)Nobelio medicinos premijos laureatai
↑Džo Slovo Archyvuota kopija 2006-12-09 išWayback Machine projekto..
↑„Ibsen Celebration to Spotlight 'Father of Modern Drama'“. Bowdoin College. 2007-01-23. Suarchyvuotasoriginalas 2013-12-12. Nuoroda tikrinta2007-03-27.
↑David Lewis.
↑„Max Mosley, racing boss who took on UK tabloids, dies at 81“. Washington Post. 2021-05-24. Nuoroda tikrinta2021-05-24.^{[neveikianti nuoroda]}
↑„Sveriges första EU-kommissionär har dött“ (švedų). AFTONBLADET. 2022-05-23. Nuoroda tikrinta2022-05-23.
↑Соболев, Сергей (2025-05-23).„Умер фантаст Юрий Никитин“.Лаборатория Фантастики (rusų). Nuoroda tikrinta2025-05-24.
↑Duponchelle, Valérie (2025-05-23).„Le photographe franco-brésilien Sebastião Salgado est mort à 81 ans“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta2025-05-24.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gegužės_23&oldid=7601876"

Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp