Lotyniškas mėnesio pavadinimasMāius kildinamas išromėnų deivėsMajos vardo, arba nuo vaisingumo deivėsBona Dea vardo. Pastarosios šventė buvo švenčiama gegužę.
Lietuviški pavadinimai –Sėmenis, Sėtinis, Militis.
Gegužė prasideda (ir užsibaigia)savaitėsdiena, nesutampančia su jokiu kitu mėnesiu.
Gegužę dienos ilgumas yra 15-17 valandų, paros vidutinė temperatūra pakyla virš 11,4 °C. Šilčiausia būna pietų ir vidurio Lietuvoje, šalčiausia pajūryje irŽemaičių aukštumoje. Dažnosšalnos. Šiltais metais oro temperatūra gegužę gali pakilti iki 30-33 °C, o dirvožemio paviršius įkaisti iki 46-53 °C. Šaltais metais naktį oro temperatūra gali nukristi iki -3 °C (Vilniuje) ar -7 °C (Varėnoje), o dirvožemio temperatūra – iki -8 °C. Gegužės mėnesį vidutiniškai iškrenta 53–63 mmkritulių, pajūryje – 40 mm. Krenta daugiausialietus, mišrių kritulių būna 4-7 %. Vėjuotų dienų, kai vėjo gretis viršija 8 m/s vidutiniškai būna 3-8, Klaipėdoje – 10.Rūkas vidutiniškai būna nuo 2 (Kybartuose, Ukmergėje, Biržuose) iki 7 dienų (Klaipėdoje). Vidutinė rūko trukmė Vilniuje 10 h,Laukuvoje 21 h. Dienų superkūnija vidutiniškai būna 3-5, audringais metais – nuo 8 (Kybartuose, Laukuvoje) iki 14 (Varėnoje). Pasitaiko 1-3 dienos, kai krentakruša.
Gegužę suveši visa augalija, sulapoja medžiai. Žydialyvos,kaštonai, vaismedžiai. Mėnesio viduryje beveik visur baigiasi šalnos[1].
