Galilėjus 1564 m. vasario 15 d. gimė Vincento Galilėjaus ir Džiulios Amanati šeimojeItalijoje,Pizos mieste. Buvo vyriausias iš septynių vaikų. Šeima priklausė mažajaiFlorencijos bajorijai ir vertėsi prekyba Pizoje. Tėvas Vincentas Galilėjus buvoliutnininkas, muzikantas ir dainininkas.
Vaikystėje Galilėjus labai anksti pasižymėjo puikiais rankų darbo įgūdžiais, pavyzdžiui, jam patiko gaminti pamatytų mašinų modelius.[2]
Iki 10 metų mokėsi tėvų namuose, po to šeima persikėlė į Florenciją, kur mokėsi pas vietinį kunigą Jacopą Borginį (Jacopo Borghini). Vėliau Galilėjus įstojo įSanta Maria de Vallombrosa vienuolyną, maždaug 30 km į pietryčius nuo Florencijos.[3] Tačiau bažnytinė karjera tęsėsi neilgai, kadangi tėvas, pasinaudojęs sūnaus akių liga, 1579 m. grąžino jį į Florenciją.
1581 m. septyniolikmetis GalilėjusPizos universitete tėvo prašymu pradėjo studijuoti mediciną. Tačiau jauną studentą labiau dominoAristotelio idėjos, o ne medicinos mokslas.
1583 m. Galilėjus susitiko suToskanos dvaro matematiku ir susižavėjo matematika. Tada universitete jis pradėjo lankyti ne medicinos, o matematikos paskaitas. Tačiau jo tėvas nesutiko keisti profesijos ir 1585 m. Galilėjus paliko Pizos universitetą be diplomo. 1591 m. mirė jo tėvas ir jis turėjo rūpintis savo jaunuoju broliu Mikelanjolu (Michelagnolo).
1592 m. Galilėjus persikėlė įPaduvos universitetą, kur iki 1610 m. dėstėgeometriją,mechaniką irastronomiją.[4] Palaikė Kopernikoheliocentrinę teoriją, dėl ko buvo kritikuotas nemažos dalies astronomų.[5][6] Galilėjaus teorija dėl scholastinės Aristotelio fizikos neigimo buvo pasmerktainkvizicijos – 1615 m. ši paskelbė, kad heliocentrizmo teorija yra „kvaila, absurdiška ireretiška“, mat ji prieštarauja bibliniamkreacionizmui.[7][8][9] Į tai atsakydamas, Galilėjus 1632 m. išleido knygą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas – Ptolemajo ir Koperniko“, kurioje gynė savo požiūrį, kritikavo popiežiųUrboną VIII. Galilėjus taip atstūmė tiek popiežių, tiekjėzuitus, iki tol rėmusius jo požiūrį.[7] Tais pačiais metais Galilėjui teko stoti prieš inkvizicijos teismą. Iš pradžių priverstas tylėti, vėliau, grasinamas kankinimais, atsisakė savo pažiūrų. Nuo 1633 m. iki mirties gyveno kaime namų arešto sąlygomis prie Florencijos.[10][11] 1638 m. išleido veikalą „Du nauji mokslai“, kuriame išdėstė savo pagrindiniusmechanikos atradimus per keturių dešimtmečių laikotarpį.[12]
Savo gyvenimo pabaigoje Galilėjus buvo visiškai aklas. Mirė 1642 m. sausio 8 d.Arčetryje, netoli Florencijos. PalaidotasŠventojo Kryžiaus bazilikoje Florencijoje.
1610 m. aprašė savo atradimus knygoje „Žvaigždžių pasiuntinys“, kuri tapo viena iš skaitomiausių knygų Italijoje ir kitose šalyse.[13]
1612 m. paskelbė darbą „Svarstymai apie kūnus, kurie yra vandenyje, ir apie tuos, kurie jame plaukia“.[14]
1638 m.Olandijoje buvo išleistas jo veikalas „Pokalbiai ir matematiniai įrodinėjimai apie dvi naujas mokslo šakas“, kuris padėjo pamatus medžiagų mechanikos mokslui.[15]
Galilėjui klaidingai priskiriama teleskopo išradėjo garbė, tačiau jis buvo vienas pirmųjų efektyviai panaudojusių teleskopą dangui stebėti. Naudodamasis 1608 m. Nyderlanduose išrasto teleskopo brėžiniais, jis pats susikonstravo aštuonis kartus didinantį teleskopą, o vėliau jį patobulino – naujasis teleskopas vaizdą galėjo didinti iki 20 kartų. Galilėjus 1610 m. atrado keturis didžiausiusJupiterio palydovus (Galilėjaus palydovai),Mėnulio kalnus,Veneros fazių kaitą, taip pat buvo vienas pirmųjų europiečių, stebėjusiųSaulės dėmes (kinai dėmes stebėjo žymiai anksčiau). Pirmasis pasisakė priešmanierizmą. Idėjų semtis siūlė iš realaus gyvenimo.
Atrado švytuoklės švytavimo dėsnį ir sukonstravo hidrostatines svarstykles kietujų kūnų tankiui matuoti. 1589 m. tapęs matematikos profesoriumi, pasvirusiamePizos bokšte tyrėlaisvojo kritimo dėsnį. Jo konfliktas suKatalikų Bažnyčia įkvėpė daugelį žymių rašytojų (pavyzdžiui.,Bertoldą Brechtą). Praėjus daugiau kaip trims amžiams po Galilėjaus mirties, popiežiusJonas Paulius II Bažnyčios vardu pripažino, kad su Galilėjumi buvo elgtasi neteisingai.
Anot astrofizikoStiveno Hokingo, Galilėjaus prisidėjimas prie modernaus mokslo gimimo turbūt ženklesnis nei bet ko kito.[16]Albertas Einšteinas Galilėjų vadino modernaus mokslo tėvu.[17][18]
2009 m. Galilėjui pagerbti išleistas pašto ženklas Lietuvoje. Mokslininko vardas minimas ir populiariosios kultūros kūriniuose, pavyzdžiui., britų roko grupės „Queen“ dainos „Bohemijos rapsodija“ (angl.Bohemian Rhapsody) operinėje dalyje.[20]
Finocchiaro, M. A. (1997).Galileo on the world systems: a new abridged translation and guide. Berkeley: University of California Press.ISBN978-0-520-20548-2.
Hannam, J. (2009).God's philosophers: how the medieval world laid the foundations of modern science. Icon Books Ltd.ISBN978-1-84831-158-9.
