Galai –keltų gentys, gyvenusiosGalijos regione (dabartinėPrancūzija,Belgija, dalis Šveicarijos ir Šiaurės Italijos) nuo V a. pr. m. e. iki romėnų laikotarpio. Kalbėjo viena iš žemyninių galų kalbų –galų kalba. Dalis prancūzų istoriografijos galus laiko dabartinių prancūzų protėviais.[1]
Istoriniuose šaltiniuose naudojami du terminai – „keltai“ ir „galai“. Taip nutiko dėl skirtingų barbarų genčių, gyvenusių į šiaurę nuo antikinių civilizacijų, savivardžio ir jų romėniško pavadinimo.
Pirmą karą keltų gentys minimosHekatėjo[2] irHerodoto, kuris juos pavadino „keltoi“.
Galai siejami su archeologineLateno kultūra. Pasižymėjo kaip talentingi kariai ir medžiotojai. Hercinijos miškas irReinas skyrė galų ir germanų žemes. Galai dažnai puldinėjo aplinkines žemes, apie390 m. pr. m. e. buvo įsiveržę į Romą.
I a. pr. m. e. galus nugalėjoJulijus Cezaris (žr.galų karai). Po nukariavimo romėnai paliko galams daugelį jų buvusių institutų, liko gentys, vietiniai dievai.[3] Palaipsniui galai buvo asimiliuoti romėnų, o vėliau – įsiveržusių germanų genčių (frankų).
.svg)