GPU (rus.Государственное политическое управление НКВД РСФСР 'Valstybinė politinė valdyba prieRTFSRNKVD') − Tarybų Rusijos irTSRS politinė policija1922−1934 m. Ji prižiūrėjoGulagus, persekiojo Rusijosstačiatikių bažnyčią.
Įkurta1922 m.vasario 6 d. vietojeČK. Įkūrus TSRS,1923 m.lapkričio 15 d. GPU reorganizuota įOGPU (rus.Объединённое государственное политическое управление при СНК СССР − Jungtinė valstybinė politinė valdyba prie TSRSLiaudies komisarų tarybos).1934 m.liepos 10 d. OGPU buvo įjungta į naujai sukurtąTSRS NKVD ir reorganizuota įGUGB (rus.Главное управление государственной безопасности − Vyriausioji valstybės saugumo valdyba).
Iš pradžių GPU formaliai buvo pavaldi Vidaus reikalų liaudies komisariatui, kuris vadovavo ir milicijai. Tiesa, tuometinė GPU jau nebegalėjo pati skelbti nuosprendžių, tačiau pasiliko teisę įtariamuosius politiniais nusikaltimais teisti trejiems metamstremties.
KaiRusijos komunistų partijos vadovybė nusprendė formaliai respublikas sujungti į TSRS, 1922 m. gruodžio mėn. prie pavadinimo GPU buvo pridėta raidė O − „Объединённое“ („Jungtinė“), ir nuo šiol ėmė vadintisOGPU. Ji nebebuvo pavaldi Vidaus reikalų liaudies komisariatui.
Tačiau, nors ir pakeitus slaptosios policijos pavadinimą, jos veiklos pobūdis liko tas pats. Aparato vadovu iki pat mirties1926 m. buvoDzeržinskis. Seni ir kovose išbandytičekistai kontroliavo pagrindinius GPU, o vėliau ir OGPU skyrius. Vienintelis pokytis buvo masinių žudynių pakeitimas masiniais trėmimais įkoncentracijos stovyklas, tačiau OGPU pasiliko teisę įtariamuosius be teismo siųsti įlagerius.
Oficialiais tarybiniais duomenimis, 1923 m. spalio mėnesį 355 koncentracijos stovyklose kalėjo apie 70 000 žmonių, 207 pataisos namuose − apie 50 000, 105 kalėjimuose bei bausmės įstaigose − apie 17 000, o 35 žemės ūkio kolonijose − daugiau kaip 2000 žmonių. Be to, į OGPU rankas pateko apie 1000 nepilnamečių bei ligonių[1].
1922 m. birželio − liepos mėnesiais GPU surežisavo parodomąjį 34 socialistų revoliucionierių, kaltinamų bendradarbiavimu suA. Denikinu, teismo procesą. GPU nesėkmingai bandė priversti įtariamuosius pripažinti savo „kaltę“, tačiau dauguma jų buvo nuteisti kalėti, o 12 žmonių − mirties bausme. Tik Vakarų Europos socialistams reikalaujant mirties nuosprendis buvo pakeistas kalėjimu. 1923 m.Solovkų lageryje kilus maištui, OGPU daliniai atidengė į beginklius kalinius ugnį ir nemaža jų nušovė. Viena iš tuometinių tarybų politinės policijos ypatybių buvo tai, kad OGPU neturėjo formalaus budelio. Mirties bausmes kartais vykdydavo patys Lubiankos tarnautojai bei sargybiniai, o kartais − netgi tardytojai ar prokurorai[2].
Panašiai kaip irČK, OGPU praktiškai kontroliavo visas tarybinio gyvenimo sritis. 1926 m. liepos 20 d. mirė tarybų politinės policijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas Feliksas Dzeržinskis. Jo įpėdiniu tapoViačeslavas Menžinskis − taip pat lenkų kilmės bolševikas. OGPU vadovo pavaduotoju buvo paskirtasGenrichas Jagoda.
EilinėStalino nurodymu įvykdyta OGPU akcija buvo priverstinėkolektyvizacija.1930 m.sausio 5 d. formaliai Centro komiteto patvirtintą kolektyvizacijos planą pasitelkus masinį terorą pavyko įgyvendinti1932 m. pabaigoje. Vadinamuosius „buožes“ likvidavo praktiškai OGPU, kurią kartais paremdavoRaudonoji armija. Dar reikšmingesnė OGPU akcija, kuriai vadovavo pats Jagoda, buvoBaltijos irBaltąją jūras jungiančio kanalo kasimas, tiksliau sakant − darbo jėgos „tiekimas“. Jagodos nurodymu dirbo 300 000 − 400 000 OGPU suimtų žmonių, kurie nuo 1931 m. lapkričio iki 1933 m. rugpjūčio iškasė maždaug 220 km ilgio kanalą, jungiantį abi jūras[3].
OGPU ne tik rūpinosi tarybinio režimo išlaikymu, bet ir ne kartą bandė destabilizuoti padėtį kitose šalyse. Šioje srityje OGPU dažniausiai veikdavo kartu suGRU.
1934 m. gegužės mėnesį mirė Menžinskis. Jo nužudymas buvo inkriminuotas Jagodai. Pagal 1934 m. liepos mėnesio dekretą OGPU funkcijas perėmė Vyriausioji valstybės saugumo valdyba (GUGB), kuri, kaip ir ankstesnės saugumo įstaigos, buvo formaliai pavaldi Vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD).
 | Vikiteka: GPU – vaizdinė ir garsinė medžiaga |