Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000fryzųŠiaurės jūros pakrantėjeNyderlanduose irVokietijoje. Fryzų kalbos yra artimiausia gyvų kalbų grupėanglų kalboms (išsenosios anglų kalbos kilusiems dialektams). Anglų ir fryzų kalbos sudaroanglų-fryzų kalbų grupę, o kartu suvokiečių žemaičių tarmėmis. –Šiaurės jūros germanų kalbų grupę. Šiuolaikine anglų kalba ir fryzų kalbomis kalbantys vieni kitų nesupranta, taip pat dėl kitų kalbų poveikio ir specifinių kalbinių inovacijų vieni kitų nesupranta ir kalbantys skirtingomis fryzų kalbomis.
Visos trys fryzų kalbos yra stipriai paveiktos ir turi panašumų suolandų ir vokiečių žemaičių kalbomis, be to šiaurės fryzų kalba turidanų kalbos substratą. Tam tikri kalbiniai panašumai tarp Fryzijos ir AnglijosGreit Jarmuto regiono greičiausiai atsirado dėl artimų kelis amžius trukusių prekybinių ryšių tarp šių regionų vėlyvaisiais viduramžiais, kai veikėHanzos miestų lyga.[1]
Fryzų kalba vadinamaFrysk Vakarų Fryzijoje,FräiskŽemutinės Saksonijos Fryzijoje irFriisk,fresk,freesk,frasch,fräisch irfreesch Šiaurės Fryzijos dialektuose.
Yra trys pagrindinės fryzų kalbų grupės: vakarų fryzų, Zaterlando fryzų ir šiaurės fryzų. Kai kurielingvistai šias tris kalbines atmainas, nors jomis kalbantieji tarpusavyje nesusišneka, laiko vienos fryzų kalbos dialektais, tačiau kiti tyrinėtojai, o ir patys kalbų naudotojai laiko jas trimis atskiromis kalbomis. Be to, vakarų fryzų kalbos vartotojai salose nesusikalba su šia kalba kalbančiais žemyne, o šiaurės fryzų kalba dar skirstoma į kelis labai skirtingus dialektus. Vakarų fryzų kalba yra stipriai paveikta olandų kalbos. Kitos fryzų kalbos yra paveiktos vokiečių ir vokiečių žemaičių kalbų.
Miestietiška fryzų (Stadsfries) ir vakarų fryzų olandų dialektas nėra fryzų kalbos, o olandų kalbos dialektai paveikti vakarų fryzų kalbos.
Nyderlandų Groningeno provincijoje ir VokietijosRytų Fryzijos regione situacija yra sudėtingesnė: vietiniai vokiečių žemaičių dialektai Groningene ir Rytų Fryzijos saksų dialektas tebeturi tam tikrų fryzų kalbos elementų dėl rytų fryzų kalbos substrato. Fryzų kalba ten kalbėta kol ji palaipsniui pradedandt viduramžiais buvo išstumta vokiečių žemaičių dialektų. Šie vietiniai dialektai dabar kaip ir fryzų kalbos yra išstumiami standartinės olandų ir vokiečių kalbos.
Dauguma kalbančiųjų fryzų kalbomis gyvenaNyderlanduose, daugiausiaFryzijos provincijoje, kuri nuo 1997 oficialiai naudoja pavadinimą vakarų fryzų kalba –Fryslân. Čia vakarų fryzų kalbą vartojančiųjų yra apie 400 000 arba apie 75 proc. visų Fryzijos gyventojų.
Vokietijoje yra apie 2000[2] kalbančiųjų Zaterlando fryzų kalba pelkėtame Žemutinės SaksonijosZaterlando regione. Zaterlando fryzų kalba ilgai laikėsi priešvokiečių žemaičių ir standartinėsvokiečių kalbos spaudimą, tačiau išlieka labai pažeidžiama dėl nedidelio kalbančiųjų bendruomenės dydžio ir institucinės pagalbos rtūkumo išsaugant ir skleidžiant kalbą.[3]
VokietijosŠlėzvigo-Holšteino žemės Šiaurės Fryzijos (Nordfriesland) regione yra apie 10 000 kalbančiųjų šiaurės fryzų kalba.[4] Nors dalis jų gyvena žemyninėje dalyje, tačiau dauguma yraZiulto,Fėro,Amrumo irHelgolando salų gyventojai.
Kalbančiųjų įvairiais fryzų kalbų dialektais yra irJAV beiKanadoje.
Zaterlando fryzų ir šiaurės fryzų kalbos yra oficialiai pripažįstamos ir saugomos Vokietijos kalbos, vakarų fryzų kalba yra viena iš oficialiųjų Nyderlandų kalbų (šaliaolandų kalbos).ISO 639-1 kodasfy irISO 639-2 kodasfry anksčiau buvo priskirti "fryzų kalbai:, bet nuo 2005 m. lapkričio pavadinimas pakeistas į „vakarų fryzų“. Pasak ISO 639 Registravimo direkcijos „anksčiau šis kodas naudotas vakarų fryzų kalbai, nors kalbos pavadinimas standarte buvo nurodytas kaip 'fryzų'“.
↑Gooskens, Charlotte (2004). „The Position of Frisian in the Germanic Language Area“. In Gilbers, D. G.; Knevel, N. (eds.).On the Boundaries of Phonology and Phonetics. Groningen: Department of Linguistics.
↑„Gegenwärtige Schätzungen schwanken zwischen 1.500 und 2.500.“ („Dabartiniai vertinimai svyruoja tarp 1500 ir 2500.“) Marron C. Fort: Das Saterfriesische. In: Horst Haider Munske, Nils Århammar: Handbuch des Friesischen – Handbook of Frisian Studies. Niemayer (Tübingen 2001).
↑Bremmer, Rolf Hendrik (2009-01-01). An Introduction to Old Frisian: History, Grammar, Reader, Glossary. John Benjamins Publishing.ISBN 978-9027232557.
Pasvirusiu šriftu pažymėtos nykstančios arbamirusios kalbos,paryškintu šriftu pažymėtosbendrinę formą turinčios kalbos. *Germanų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės germanų kalbos ir tarmės.
