Fransua Bušė (pranc.François Boucher;1703 m.rugsėjo 29 d. −1770 m.gegužės 30 d.) – XVIII a. prancūzų tapytojas, grafikas, raižytojas, vienas iš žymiausių ir populiariausiųrokoko dailininkų.
Fransua Bušė gimė 1703 m. rugsėjo 29 d. Paryžiuje. Mokėsi iš tėvo Nikola, kuris buvo nėrinių kūrėjas ir Paryžiaus Šv. Luko tapytojų gildijos narys. Motina − Elizabeta Lemezl. Fransua Bušė mokėsi iš istorinio tapytojo Fransua Le Muano, buvo paveiktasTiepolo irRubenso kūrybos. Pirmasis svarbus jo užsakymas buvo sukurti 125graviūras pagalAntuano Vato piešinius. 1723 m. Bušė laimėjoPrancūzų akademijos Romos prizą. 1728–1731 m. mokėsiRomoje. 1733 m. balandžio 21 d. vedė Mari Žaną Biuso, su kuria susilaukė sūnaus (1736 m., Žiustas Natanas) ir dviejų dukterų (1735 m. Žanos Elizabetos Viktuar, 1740 m. Mari Emili).[1] 1734–35 m. Fransua Bušė iliustravoMoljero kūrinių leidinius, dirboBovė gobelenų fabrikui kurdamas kaimiškų scenų (pastoralių) ir kiniškų motyvų (šinuazri,pranc.chinoiserie) kartonusgobelenams.
Minerva, Garbė, Istorija ir Tikėjimas nugali Tamsybę ir Laiką, apie 1727 m. (Fransua Bušė)
Fransua Bušė išgarsėjo lengvo turiniomitologiniais paveikslais ir pastoraliniais peizažais. Jo užsakovu tapoLiudviko XV meilužėŽana Antuanetė de Pompadur. Septyniolikos metų Bušė priimtas į Prancūzų dailės akademiją. Kitais metais gavo užsakymą iš karališkojoVersalio dvaro. Kūrė projektus karališkajai porceliano manufaktūrai ir vadovavo Gobelinų gobelenų fabrikui. 1749 m. tapo Madam de Pompadurdailės irgrafikos mokytoju.[2] Dailininkas kūrė dekorą daugeliui karališkųjų ir aristokratų rūmų, rezidencijų.[3] 1765 m. Fransua Bušė tapo Akademijos direktoriumi ir užsitarnavo pirmojo Liudviko XV dailininko (pranc.Premier peintre du Roi) titulą. Bušė įvardijamas bene būdingiausiu XVIII a. Prancūzijos karaliaus ir aristokratų dvarų skonio,rokoko (vadinamojo Liudviko XV stiliaus) krypties menininku.[4] Vienas iš jo mokinių buvoFragonaras.
Gyvenimo pabaigoje jo autoritetas smuko dėl pasikartojamumo irklasicistų iškilimo bei nevykusių jo paveikslų siužetų perkėlimo į gobelenus. Fransua Bušė mirė 1770 m. gegužės 30 d. Paryžiuje. Palaidotas Sen Žermeno l’Oserua bažnyčioje.
Fransua Bušė tapybos darbams būdingi švelnūs tonai, lengvabūdiškos scenos, delikačiai modeliuotos formos, dėmesys nuogammoteriškam kūnui. Bušė laikomas vienu puikiausių XVIII a. piešėjų, paliko apie 10 000 piešinių, dirbopastele.[5][6] Fransua Bušė nutapė apie 1000 paveikslų.[7] Tarp garsiausių jo darbų minimi paveikslai „Saulėtekis“ (pranc.Le Coucher du soleil), „Saulėlydis“ (pranc.Le Lever du soleil), „Diana, lipanti iš vonios“ (pranc.Diane sortant du bain), „Besiilsinti mergina“ (pranc.Jeune fille allongée; manoma, pavaizduota Liudviko XV meilužė Luiza O’Miurfi. Vadinamaodaliske).
_-_Alte_Pinakothek_-_Munich_-_Germany_2017_(crop).jpg)
_1.jpg)
