Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anri Matiso vieno garsiausių kūrinių „Šokis“ grafiti (centre) Vilniuje
Fovizmas (pranc.les fauves 'laukiniai žvėrys') – tai modernausmeno srovė, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas išsivystė išimpresionistinės irneoimpresionistinės dailės, tam turėjo įtakosV. van Gogo,P. Gogeno tapyba. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūraliosspalvos.
Terminas kilęs nuo kritiko Louis Vauxcelles panaudoto žodžiofauves (laukiniai žvėrys) apibūdinant grupę tapytojų 1905 m. Paryžiaus Rudens salone, tarp kurių – Anri Matisas, Andrė Derenas, Morisas de Vlaminkas ir kiti. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinėsperspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai,taikomajai dailei,plakato menui.
Dailininkų fovistų grupė susikūrė Paryžiuje ir eksponavo kartu 1905 − 1907 m. Vėliau kai kurie šių dailininkų pasuko kitų meninių ieškojimų keliu.
Anri Matisas (Henri Matisse, 1869–1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalėskulptūras, iliustravo knygas, kūrėinterjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primenaeskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvotakompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapėpeizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
Andrė Derenas (Andre Derain, 1880–1954) tapėnatiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi irpilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
Morisas Vlaminkas (Maurice de Vlaminck, 1876–1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primenavitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).
.jpg)