Folinjas (it.Foligno) –miestas Italijoje,Umbrijoje,Perudžos provincijoje, prie Topino upės, kur ji palieka Apeninus ir įteka į Klituno upės sistemą. Miestas yra 40 km į pietryčius nuoPerudžijos.
Folinjo traukinių stotis yra tarpinis punktas geležinkelyje išRomos įAnkoną, be to yrageležinkelio mazgas į Perudžiją. Kadangi tai vienas svarbiausių geležinkelių centrų Centrinėje Italijoje, miestas buvo smarkiai bombarduotas Sąjungininkų, tad išliko mažai senovinių paminklų, o dauguma pastatų modernūs. Be miesto išplanavimo nieko neišliko iš romėnų laikų. 2 km nuo miesto centro yra Folinjo oro uostas.
Folinją tikriausiai įkūrėumbrai VIII a. pr. m. e. Romėnai užėmė miestą po Sentino mūšio 295 m. pr. m. e. ir pavadinoFulginiae pagal deivę Fulginiją. Romėnų laikais miestas augo, gavo savivaldą, tapo prefektūros centru irStatio principalisVia Flaminia kelyje.
Miestas pradėjo smukti paskutiniais Romos imperijos metais. Po jos žlugimo miestas tapo Spoleto kunigaikštystės dalimi, buvo nusiaubtassaracėnų881 m. irvengrų915 ir924 m. Todėl gyventojai nusprendė persikelti prieCivitas Sancti Feliciani, sienomis sustiprintos bažnyčios, kur buvo palaidotas vyskupas ir kankinys Felicianas III a. Ši išsiplėtusi gyvenvietė pritraukė ir gretimo miestoForum Flaminii, kurį sugriovėlombardai, gyventojus.
Folinjas atsigavo ir pradėjo augti, imperatoriusFrydrichas I Barbarosa jam suteikė laisvo miesto statusą1165 m. Iš pradžių miestas palaikė gvelfus, betFrydrichas II kapitonui Corrado Guiscardo užėmus Folinją, perėjo į gibelinų pusę kaip aršus gvelfų Perudžijos priešas. Mieste valdžia dažnai keitėsi iki1305 m., kai Folinją užėmė galinga gvelfų Trinči šeima, kuri veikė kaip beveik nepriklausomi Šventojo Sosto atstovai. Tuo metu miestas klestėjo, ypač XV a., nes Trinči šeima rėmė menus. Ji valdė aplinkines žemes įskaitantAsyžių, Bevanją, Džianą, Montefalką, Nočerą ir Spelą.
Kai Koradas Trinči stojo prieš popiežių,Eugenijus IV pasiuntė kardinolą Džiovanis Vitelečį su armija į Folinją1439 m. Gyventojai atvėrė vartus ir Koradui buvo nukirsta galva Soriano pilyje1441 m. Po to miestas priklausė popiežiaus valstybei iki1860 m., išskyrus Napoleono laikus, kai Folinjas priklausė Romos respublikai (1799 m.) ir Italijos karalystei (1809-1814 m.). 1860 m.rugsėjo 14 d. Savoja prijungė miestą prie Italijos karalystės.
Folinjas nukentėjo nuo keleto žemės drebėjimų, ypač1832 ir1997 m.
Folinjo katedra
Pirmas Dieviškosios komedijos leidimas, atspausdintas Folinjo mieste 1472 m.
Trinči rūmų vidinis kiemas
Folinjo oro uostas
