Filosofija gali būtiteorinė (žinių siekimas) irpraktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojuiPitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tikPlatonas.
Ilgą laiką filosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, išAntikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai.[6] Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.[7][8]
Filosofijos problematika apima tokius klausimus, kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (etika), žinojimas bei grožis (estetika):
Metafizika: kas yra tikrovė? kas yra būtis? Ar egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo mūsų pažinimo? Tradiciškai jos šakos yrakosmologija irontologija.
Etika (moralės filosofija): kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti (I. Kantas)? Kas yra gėris? Kas yra geras gyvenimas? Pagrindinės etikos šakos yrametaetika,normatyvinė etika irtaikomoji etika. Metaetika tiria etinės minties prigimtį, skirtumus tarp įvairių etinių sistemų, ieško atsakymo į klausimą ar egzistuoja absoliučios etinės tiesos ir kaip pažinti tokias tiesas.
Politinė filosofija yra vyriausybės ir jos santykių su individais ir bendruomenėmis valstybės viduje tyrimas. Politinė filosofija apima klausimus, susijusius su teisingumu, gėriu, teise, nuosavybe, piliečių teisėmis ir pareigomis.
Logika: kaip reikėtų taisyklingai mąstyti? Kilusi iš Antikinės Graikijos. Nuo XIX a. pabaigos logika skilo į dvi plačias dalis:matematinę logiką (formaliąją simbolinę logiką) ir tai, kas dabar vadinamafilosofine logika.
Į Lietuvą Vakarų filosofija atėjo perkrikštą. Manoma, kad XIV a. pirmieji su filosofija susipažinti galėjo Vidurio ir Vakarų Europos universitetuose studijuojantys Lietuvos didikų ir bajorų jaunuoliai.[9] Pirmą mokyklą su filosofijos ir teologijos studijomis Vilniuje1507 m. įkūrėdominikonai, nors tikėtina, kad ją lankė tik būsimieji dominikonų vienuoliai, aiškinta tik vėlyvoji vidurinių amžių filosofija. Įvairiapusiškesnė filosofija, neapsiribojant vien dvasininkų luomu, ėmė plisti kartu suRenesanso irhumanizmo idėjomis. Vienas žymiausių humanistinių idėjų skleidėjų -Mikalojus Daukša. Profesionaliosios filosofijos raštiją kūrė reformatams priklausančių mokyklų filosofijos dėstytojai.Abraomą Kulvietį, kuris buvo vienas pirmųjų išsamiai su Antikos literatūra susipažinusių lietuvių, galima laikyti vienu pirmųjųLDK filosofu. Vis dėlto profesionalioji filosofija Lietuvoje atsiradoscholastikos pavidalu.[9] 1571 m. jėzuitų iniciatyva įsteigtas Filosofijos skyriusVilniaus, vėliauKražių,Kauno,Naugarduko ir kai kuriose kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kolegijose, o didžiausią postūmį filosofijos idėjų sklaidai Lietuvoje suteikėVilniaus universiteto atidarymas1579 m.[9]
Artimųjų Rytų filosofiją galima skirstyti į ikiislamiškąją ir islamiškąją. Asiriologų teigimu, filosofijos ištakos Artimųjų Rytų regione siekia 2500 m. pr. m. e. Ankstyviausiu senovės Egipto filosofu laikomasPtahhotepas.[10]
Indijos filosofijos (skr.darśana) tradicijoms būdingos savitos sąvokos ir idėjos, kurios skirtingų tradicijų yra skirtingai apibrėžiamos ir jų priimamos arba atmetamos. Tai apima tokias sąvokas kaipdhárma,karma,pramāṇa,duḥkha,saṃsāra irmokṣa.[14] Indijos subkontinente taip pat užgimėbudistinė filosofija. Pirmasis lietuvių filosofas, kurio idėjoms ryškų įspaudą paliko rytietiškoji (induizmo filosofinė mokyklavedanta) buvoVydūnas.
Filosofija egzistavo ir Afrikos ir Amerikos žemynuose iki jųkolonizacijos. Vienas ankstyviausių Afrikos filosofijos atstovų - etiopų filosofasZera Jakobas. Amerikoje filosofija kaip mokslas buvo vystomaactekų.
↑Fontaine, Carole R. "A Modern Look at Ancient Wisdom: The Instruction of Ptahhotep Revisited." The Biblical Archaeologist 44, no. 3 (1981): 155-60.doi:10.2307/3209606.
